Nusprendę įsirengti lauko židinį siekiame suderinti malonumą su nauda, funkcionalumą su estetika.
Apvalias arkas keičia statūs kampai
Daugybė mūsų poreikių kinta be galo greitai, bet pirmykštės ugnies trauka net ir amžiams bėgant liko ta pati. Vis dar norisi pasigaminti maisto ant atviros ugnies, pajusti jos šilumą skverbiantis žvarbai, hipnotizuojamai plevenant liepsnai ramiai rikiuoti chaotiškos kasdienybės jaukiamas mintis ir kalbas. Todėl poilsio kampelyje, kur atsipalaiduojame ar linksminamės, lauko židinys labai reikalingas, ir skirtas jis ne vien tik kepsniams čirškinti ar panašiems praktiškiems poreikiams tenkinti, bet ir aplinkai puošti.
Įrengiant lauko židinį reikėtų nepamiršti ir namo bei aplinkos, kad nebūtų grubaus ir juokingo stilių neatitikimo. Kaip pastebi bendrovės „Židinių meistrai“ savininkas Rimas Jatkauskas, prieš dešimtį ir daugiau metų buvo madingi židiniai su pusapvalėmis arkomis ir įvairiausiomis nišomis – tokių žmonės norėjo kuo daugiau. Dabar atsikandome visų tų margumynų – architektūroje dažniau vyrauja griežtos tiesios linijos, tad prie jų patariama derinti ir lauko židinį, suteikti jam lakonišką stačiakampę formą.
Prie aplinkos reikėtų derinti ir apdailos medžiagas: tai gali būti grubios faktūros tašytas akmuo, sendintos plytos, klinkeris… Lauko židiniams dekoratyvumo suteikia kalto metalo dirbiniai: pakuros durelės, žarsteklis ir kiti įrankiai, stogelis, netgi prie jo pritvirtinta vėtrungė. Į židinį galima įkomponuoti girnapusę, įvairiausius senovinius ūkio rakandus. Kad šis mažosios architektūros statinys būtų išties originalus, Rimas Jatkauskas pataria ne žvalgytis į kaimynus, o kreiptis pagalbos į profesionalius dizainerius, kurie gali pasiūlyti įdomių idėjų.
Kur būtinas išmanymas
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Norint meniškai papuošti židinį, galima pasitelkti dekoravimą išmanančius meistrus ar pasikliauti savo skoniu bei jėgomis, ir vaizdas bus išties įspūdingas, kels estetinį pasigėrėjimą, tačiau… tuo privalumų sąrašas ir baigsis. Pasak Rimo Jatkausko, židinius mūrijantiems profesionalams neretai tenka susidurti su viena problema – židinys atrodo gražiai, tačiau netraukia: dūmai rūksta ne pro kaminą, o virsta iš pakuros. Arba pamatas sutrūkinėja, nes žiemą šaltis jį iškelia. Kad išvengtumėte tokių nesklandumų, bent jau pakurą tegu įrengia profesionalai, išmanantys techninius dalykus, o židinio apdailą gali atlikti savo srities specialistai.
Židinio apdailos medžiagas reiktų derinti prie aplinkos: tai gali būti grubios faktūros netašytas akmuo, sendintos plytos, klinkeris ir pan. Iš lauko židinio galime tikėtis didesnės naudos, nei tik išsikepti šašlykų. Turint fantazijos, norų ir vietos, prie to paties kamino į lauko židinį įmanoma įdiegti ir daugiau funkcijų. Pavyzdžiui, įrengti duonkepę krosnį ar rūkyklą, įmontuoti kaitlentę, ant kurios galima kaisti puodą, ar orkaitę, kurioje iškepa nepaprastai skanus kugelis.
Jauki užuovėja
Sklypo erdvė aplink židinį turi būti racionaliai apgalvota ir patogiai bei jaukiai sutvarkyta, nes čia sukasi visas gyvenimas. Lauko židinį reikėtų priderinti prie kitų aplinkos dizaino elementų ir augmenijos, todėl pagalvokite, ar augdami medžiai jo neužstos, ar neteks pjauti šakų ir pan. Būtina atsižvelgti ir į daugelį kitų veiksnių: užuovėją, atstumus iki kitų pastatų, galimybę pasislėpti nuo kaimynų žvilgsnių ir net į tai, kad šiems netrukdytų nuolat į jų sklypo pusę rūkstantys dūmai… Nereikėtų pamiršti ir priešgaisrinės saugos reikalavimų – juk atvira ugnis visuomet kelia grėsmę išplisti į per arti esančius statinius.
Sklypo erdvė aplink židinį turi būti racionaliai apgalvota ir patogiai bei jaukiai sutvarkyta, juk čia sukasi visas gyvenimas. Šalia židinio reikėtų sukurti uždarą jaukią erdvę. Židinį galima įrengti sklypo pakraštyje, prie tvoros ar prišlieti prie sienos, kad vizualiai nesumažėtų erdvė ir nebūtų ribojamos architektūrinės puošybos galimybės. Jis gali būti sujungtas su pavėsine – čia bus šilta net vėsiu oru, o stogas virš galvos saugos nuo lietaus. Svarbiausia, kad šie mažosios architektūros statiniai ir visi būtini atributai – suolai, serviravimo stalelis, kiti lauko baldai – sudarytų vientisą kompleksą. Vis labiau populiarėja ir kitas sprendimas – židinys įrengiamas namo terasoje. Tai ypač patogu ir praktiška, jeigu ji yra šalia virtuvės.
Židinys gali tapti jaukia pavėsinės dalimi
Židinys gali būti sumūrytas ir atviroje erdvėje: jeigu jis apvalus, galima susėsti ratu kaip aplink laužą. Virš tokio židinio vertėtų pritvirtinti stogelį, kad pakurą apsaugotų nuo lietaus. Lauko židiniai mūrijami iš natūralaus skaldyto arba neapdoroto akmens, betono ar kitų aukštai temperatūrai ir mechaniniam krūviui atsparių medžiagų.
Praktiški patarimai
* Svarbus lauko židinių ypatumas tas, kad juos veikia oro sąlygos, todėl nusprendus įsirengti būtina atidžiai rinktis medžiagas. Pasak Rimo Jatkausko, šiuolaikiniai židiniams mūryti naudojami mišiniai yra atsparūs karščiui, nebijo temperatūros svyravimų, tad dėl jų siūlės netrūkinėja. Tačiau seniau statytus židinius reikėtų saugoti ir žiemai pridengti.
* Židinį geriausia mūryti vasarą, nes skiedinys esant šiltam orui greičiausiai išdžiūsta.
* Praktiškiausias židinys toks, kurio pakuros anga ne itin didelė: kam be reikalo pleškinti malkas – juk židinys nėra šildymo prietaisas…
* Pakurą patartina įrengti patogiame aukštyje ir pasukti taip, kad būtų gerai matyti, ar nebaigia degti malkos.
* Periodiškai išsemkite pelenus, nes juos nešioja vėjas, į ugniakurą nepatenka oras, ir židinys neestetiškai atrodo.
* Pigesni yra betoniniai židiniai – tokių galima įsigyti prekybos centruose. Tačiau individualiai sumūryti atrodo originaliau, nors jų kaina didesnė.
