Tamsiuoju metų laiku, kuomet natūralios šviesos sumažėja, tampame itin priklausomi nuo dirbtinio apšvietimo. Nes jis leidžia pratęsti mūsų aktyvų gyvenimą tada, kai už lango stoja tamsa. Koks bus tas dirbtinis apšvietimas, tokios gyvenimo kokybės ir galime tikėtis. Tačiau namų funkcionalumu bei komfortu besirūpinantys pastatų automatikos ir apšvietimo specialistai atkreipia dėmesį, jog mūsų dienomis vien kokybiškos įrangos – jau per maža.
„Dabar pagrindinis automatizuotiems pastatams keliamas reikalavimas yra ne tai, kad įranga yra, kad ji kokybiška ar kad ji gali sinchronizuotai valdyti, pvz., apšvietimą ir žaliuzes. Svarbiausiu akcentu tampa kaip apšvietimas bus valdomas“, – sakė Andrius Kleiza, apšvietimo ir valdymo sistemų projektavimo įmonės THINK LIGHT „Šviesos studija“ vadovas.
Pagyventi su klientais?..
Technologijų pažanga – itin sparti, todėl skirtumas tarp pirmųjų išmaniųjų namų ir dabartinių – didžiulis. Vis dėlto kuo daugiau funkcijų apima pastatų automatika ir kuo subtilesni jos veikimo režimai galimi, tuo opesnė tampa sistemų sureguliavimo bei jų valdymo problema. „Nes tik suderinta, tiksliai veikianti sistema garantuoja pastato funkcionalumą, komfortą ir galiausiai naudą protingame name gyvenančiam žmogui“, – sakė A. Kleiza.
Pastatų automatika neturi nei smegenų, nei proto, nei jausmų. Tad kyla klausimas: o kaip suderinti tarpusavyje daugybę funkcijų, kad jos veiktų taip, kaip nori šeimininkai? Juk pastatų automatika – tai ir apšvietimas, ir klimato kontrolė, apsauga ir daug kitų sistemų. „Kartais dėl gero rezultato kliento namuose reikia praktiškai pagyventi, – juokėsi A. Kleiza. – Užsibūname iki vėlumos ne tik kalbėdamiesi apie visų namiškių poreikius tam, kad vėliau išmanaus namo sistemos būtų sureguliuotos pagal šeimos gyvenimo algoritmus. Apšvietimo specialistams ne mažiau svarbu pamatyti, kaip temsta tuose namuose. O jei tai privatus namas su sava teritorija, ir ji tampa tiek pat svarbi tam, kad sukurtume psichologiškai jaukų ir akiai malonų vizualinį perėjimą tarp namų vidaus ir išorės“.
Kad langai nevirstų stiklo siena
Viena iš protingo apšvietimo galimybių – taip nukreipti šviestuvus bei sureguliuoti šviesos stiprumą, kad vakarojant namuose būtų galima grožėtis sutvarkyta ir jaukiai apšviesta kiemo teritorija, tačiau iš išorės nebus aiškiai matyti, kas vyksta namuose. Taip išsaugomas ir privatumas, ir vientisumas su aplinka. „Mano galva, gaila ir labai daug prarandama, kai žmonės susitvarko aplinką, kuri gali būti jaukus vizualinis gyvenamojo ploto tęsinys ir sykiu harmoninga namų jungtis su gamta, tačiau vėlai vakare ar naktį langai, stiklo durys virsta nejaukia veidrodine siena, kai nematyti, kas yra anapus, – sakė A. Kleiza. – Teisingai suprojektuotas apšvietimas gali panaikinti ribą tarp vidaus ir išorės“.
Subalansuoti santykį su aplinka gali pagelbėti ir automatiškai valdomos įprastos ar ritininės užuolaidos, kurios, pvz., būna pakeltos tuomet, kai pasirenkamas nestiprus apšvietimas namuose, o kai, pavyzdžiui, sujungiamos visos įmanomos šviesos ir esantieji viduje tampa matomi iš išorės, užuolaidos ar žaliuzės nusileidžia. Ir visa tai daro automatiškai suprogramuota sistema – žmogui apie tai, ar jį kas mato iš išorės ar ne, nereikia galvoti ar imtis nors papildomų veiksmų.
Panaudoja natūralią šviesą
Dar viena itin mėgstama apšvietimo funkcija – galimybė papildyti namus dirbtine šviesa palaipsniui, sulig vakarop natūraliai mažėjančia dienos šviesa. „Šiuo tikslu dalis šviestuvų sumontuojama prie langų. Šviesos jutikliams užfiksavus apšvietimo pokyčius, pavyzdžiui, vakarui artėjant, pradžioje šviestuvai įsijungia vos 10 proc. galingumu, o vėliau, lauke vis labiau temstant, dirbtinė šviesa vis labiau ryškėja. Išvien gali veikti ir žaliuzės, kurios, tarkime, rytais, kai skubame į darbą ar mokyklą, gali atsidaryti, įleisti daugiau šviesos iš lauko ir taip papildyti dirbtinį apšvietimą tam, kad keltis būtų lengviau, natūraliau. Taigi gali būti ir atvirkštiniai šviesos mainai, kuomet pastatų automatika pasirūpina papildyti dirbtinį apšvietimą nors ir nepakankamo kiekio, tačiau natūralia šviesa, – pasakojo Raimundas Skurdenis, automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius. – Visas namų funkcijas, tarp jų ir apšvietimą, valdanti pastatų automatika leidžia sukurti konkrečius apšvietimo scenarijus, kurie geriausiai atliepia namuose gyvenančiųjų poreikius“.
Kiek šeimininkų, tiek apšvietimo variantų
Tais pačiais šviestuvais galima sukurti vis kitokius apšvietimo scenarijus. „Žinoma, scenarijai bus visuomet individualizuoti, nes tik taip atsiranda tikrasis komfortas gyventi išmaniuose namuose – kuomet būstas prisitaiko prie jame gyvenančiųjų poreikių, norų ir net nuotaikų“, – sakė „Šviesos studijos“ vadovas. Pavyzdžiui, kai visa patalpa yra stipriai apšviesta ir nėra tamsesnių vietų, kambario erdvė atrodo smarkiai padidėjusi, todėl šis apšvietimas tinka svečiams priimti: žmonės jaučiasi gerai, jie gali laisvai judėti.
Kitas pavyzdys – jauki, intymi atmosfera vakarienei, kuomet patalpos erdvė bus apšviesta kiek silpniau už vieną pasirinktą akcentą – ant sienos kabantį paveikslą, namus puošiantį augalą, o pats jaukiausias apšvietimas bus suformuotas ant valgomojo stalo, kur ir tikimasi pagrindinio veiksmo.
„Apšvietimas – tai ir būdas nemokamai atnaujinti namus. Pakanka pakeisti apšvietimo scenarijus ar pakreipti šviestuvus kitur ir namai atsinaujina be jokių papildomų išlaidų – nė baldų nauju gobelenu traukti nereikia, – juokėsi A. Kleiza. – Nes, pavyzdžiui, kai šviesa krinta tiesiai nuo lubų ir yra apšviestos tik grindys, namai atrodo vienaip, o kai apšviestos vien sienos – jau kitaip“.
Ar padės sutaupyti?
Nors pastatų automatika leidžia daugiausia sutaupyti sureguliavus šildymą, prie taupymo gali prisidėti ir apšvietimas. Šviesos gali automatiškai išsijungti tose patalpose, kuriose buvo pamirštos bereikalingai degti. Žaliuzių valdymas leidžia sumažinti šildymui ar patalpų vėsinimui tenkančius kaštus, kadangi žiemą saulėtą dieną automatika gali pakelti žaliuzes ir taip leisti saulei prikaitinti namus iš išorės, o vasarą – priešingai, nuleisti žaliuzes ir neleisti patalpų prikaitinti tam, kad vėliau jų netektų vėsinti.
„Vis dėlto kadangi dabar apšvietimas jau ir taip yra itin ekonomiškas, apie didesnį sutaupymą galima kalbėti tik esant savarankiškai atsikuriančią energiją generuojančių šaltinių. Mūsų turima įranga gali valdyti sistemas, kurios leidžia sukaupti pagamintą ar surinktą energiją ir ją kuo efektyviau paskirstyti“, – sakė R. Skurdenis. Ir pabrėžė, jog didžiausias privalumas gyventi išmaniuose namuose, o sykiu ir turėti išmaniąją šviesą, yra komfortas.
