Į medines perdangas daugelis meistrų žiūri skeptiškai pirmiausia dėl garso izoliacijos. Tačiau kai kuriais atvejais betoninės perdangos įrengti tiesiog neįmanoma. Pavyzdžiui, renovuojamuose senos statybos namuose ar karkasiniuose namuose. O kai kuriais atvejais medinė perdanga būna sąmoningas naujakurių pasirinkimas, siekiant turėti lubas su sijomis. Visgi ekspertų teigimu, neblogą garso izoliaciją galima įrengti ir medinei perdangai.
Vatos kamšymas – ne problema
Medinę perdangą turintys individualių namų savininkai paprastai pasitiki senu metodu – tarpus tarp sijų užkamšydami stiklo vata. Tuomet tikimasi, kad perdanga sulaikys garsą tiek ateinantį iš pirmojo aukšto, tiek iš antrojo. Tačiau ekspertų teigimu, stiklo ar akmens vata nėra efektyvus būdas. „Tarpų tarp sijų kamšymas izoliacine medžiaga yra absoliučiai neprasmingas dalykas, jei tai vienintelė priemonė, kurios imasi namo šeimininkas. Pavyzdžiui, jei ant sijų antrame namo aukšte tik sukalamos lentos ir užkaišomi tarpai tarp sijų, garsas vis tiek sklis. Juk lentos puikiai perduos garso virpesius sijoms ir krentantys daiktai antrame aukšte puikiai girdėsis pirmame“, – teigia karkasinius namus statančios bendrovės „KNE“ atstovas Gintaras Misiūnas.
Maža to, statybininkams sunku patikėti, kad didžiausia problema, kurią kelia naujakuriai, kaip reikėtų kamšyti vatą – iš apačios ar iš viršaus ir tik tuomet kloti grindlentes. Esą palyginti su didelėmis medinės perdangos įrengimo metu padaromomis klaidomis, tai visiškai nesvarbus dalykas.
Siekiant geros garso izoliacijos tarp pirmo ir antro aukšto pirmiausia reikėtų pagalvoti, kaip atskirti medines perdangos dalis, kad šios neperduotų garso keliamos vibracijos. Šiuo atveju derėtų naudoti gumines tarpines. „Guminės tarpinės veikia tarsi amortizatorius. Jos neleidžia garsui persiduoti iš vienų medinių detalių į kitas. Tai vienas iš sprendimo variantų, norintiems turėti gerą medinės perdangos izoliaciją“, – tvirtina G. Misiūnas.
Siūlo sumuštinį
Visgi nuo prasto garso izoliacijos pilnai neapsaugos ir guminės tarpinės. Be to, nereikėtų visiškai nurašyti ir stiklo vatos. Būtent ji gali tapti pirmuoju „izoliacinio sumuštinio“ sluoksniu. Tiesa, jo tokio reikėtų ne vienintelio. „Vienas iš efektyvesnių garso izoliacijos medinei perdangai įrengimo būdų yra padaryti savotišką „sumuštinį“. Pirmiausia, į tarpą tarp sijų reikėtų sukaišioti 100 milimetrų storio stiklo vatos lakštus. Kamšant nereikėtų lakštų pernelyg suspausti – lakštas turėtų būti maždaug 1 centimetru platesnis nei tarpas tarp sijų. Tuomet ant sijų reikėtų dėti 12 milimetrų storio OSB plokštes. Ant jų – iki 20 milimetrų medžio plaušo plokštes. Ir galų gale uždėti 22 milimetrų OSB plokštes“, – tvirtina bendrovės „Karkasa“ atstovas Šarūnas Aleksandravičius.
Tiesa, kai kurie specialistai pataria dėti 40 milimetrų medžio plaušo plokštes. Tačiau Š. Aleksandravičiaus teigimu, standartinėms gyvenamosioms patalpoms tokio storio medžio plaušo plokščių sluoksnis nereikalingas. Tokios plokštės paprastai naudojamos izoliuojant patalpas, kuriose, pavyzdžiui, grojama muzikos instrumentais.
Visgi toks „pyragas“ nėra itin pigus malonumas. Dėl to kai kurie šeimininkai bando lietuvišką variantą: pakamšo tarpus tarp sijų stiklo vata ir ant grindlenčių deda kelių centimetrų storio putų polistirolo plokštes. Tuomet ant tokios paprstos sistemos deda grindų dangą. Ekspertų teigimu, tai nėra pats blogiausias variantas, tačiau tikrai verta paieškoti geresnių.
„Jeigu dedamos putplasčio granulės ar plokštės, geriausia grindis apskritai betonuoti. Betonas – vienas geriausių sprendimų norint sukurti gerą garso izoliaciją tarp pirmo ir antro aukštų“, – sako G. Misiūnas.
