Senuose mediniuose namuose mikroklimatas buvo palaikomas natūraliai. Šiandien daug kas atiduoda pirmenybę šiuolaikiniams architektūriniams bei inžineriniams sprendimams. Taip pat ir dažnas miesto gyventojas ne itin sureikšmina ventiliacijos sodyboje reikšmę – juk ištrūkus iš miesto bet švarus lauko oras yra tikra atgaiva.
Tačiau šviežios žolės ar šieno aromatas gali ir nepatekti į neventiliuojamą sodybą. Plastikiniai langų rėmai bei sandariai užsidarančios durys sudaro puikią šilumos izoliaciją, kuri yra naudinga žiemą, tačiau tai gali tapti neįveikiama kliūtimi grynam orui vasarą. Visiškai sandariame name oro srauto cirkuliacija neretai yra nepakankama – oras „neišeina“ per ventiliacijos kanalus ar sanitarinius mazgus. Neventiliuojamose patalpose prisikaupia įvairiausių kvapų, ne visuomet nekaltų – ypatingai, jei namuose laikoma statybinių medžiagų (pavyzdžiui, dažų). Šių kvapų prisigeria kilimai, patalynė. Neventiliuojamose patalpose atsiranda drėgmė, pelėsis, „išlenda“ ir grybelis. Laikui bėgant šeimininkai patiria, jog be ventiliacinės sistemos gyventi nėra patogu.
Priklausomai nuo patalpos išmatavimų, joje oro kaita turi būti ne mažesnė kaip 20 % patalpos tūrio per valandą. Drėgnesnėse vietose, tokiose kaip virtuvė ar vonia, ypač pirtis šis rodiklis yra kur kas didesnis.
Ar sugebės užtikrinti tokią oro cirkuliaciją paprasta plastikinio lango orlaidė? Vėdinti atidarytais langais galima vasarą, o ką daryti žiemos metu? O jei netoli jūsų kaimo sodybos yra asfaltuotas kelias, kuriuo nuolat pravažiuoja automobiliai? Pro atidarytus langus neapsikęsite triukšmo bei taršos. Kai kurios langų konstrukcijos turi specialius vožtuvus ventiliacijai, tačiau jie dažniausiai neužtikrina pakankamo ventiliavimo.
Du oro cirkuliacijos būdai
Yra dvi ventiliacinės sistemos: natūrali ir dirbtinė. Natūraliosios privalumas yra tai, kad ji yra gana pigi ir nereikia skirti papildomų išlaidų jos eksploatacijai. Trūkumai: per didelė priklausomybė nuo išorinio klimato, jo nepastovumo: temperatūros pokyčių, vėjo stiprumo, krypties. Kad trauka veiktų puikiai, turi būti apie 0 °C temperatūra, o mažiausias skirtumas tarp oro patekimo ir išėjimo angos – ne mažiau kaip 3 metrai. Mechaninė vėdinimo sistemą nepriklauso nuo temperatūros svyravimo ir ventiliacinio kanalo aukščio.
Bet koks dirbtinės ventiliacijos metodas turi užtikrinti aktyvią trauką ir natūralų oro srautą. Tokiu būdu užsistovėjęs oras ištraukiamas į išorę, pakeičiamas nauju, šviežiu oru. Greičiausia išeitis – galite įtaisyti patį paprasčiausią ventiliatorių.
Kol veikia toks ventiliatorius, pro atvirus langus ar kitas galimas ertmes paduodamas naujas oras. Jei durys yra sandarios – jos turi būti bent jau pravertos. Įtaisant ventiliatorius visame name, turite gerai apgalvoti visų patalpų ventiliavimą – tualete, vonios kambaryje, virtuvėje.
Žinoma, eikvoti elektros energiją tuščių patalpų ventiliavimui visiškai neverta. Todėl tokie ventiliatoriai turi daviklius: judesio, drėgmės ir panašiai. Pavyzdžiui, tualete išmintinga sujungti ventiliatoriaus veikimą su apšvietimu. Tačiau ir toks paprastas daiktas turi savo ypatumų. Pavyzdžiui, tokioje patalpoje, kaip tualetas, ventiliatorius turėtų veikti ilgiau, negu užgesinama šviesa.
Rekuperatorinė ventiliavimo sistema gerokai sumažina tiekiamo oro šildymo išlaidas. Šio prietaiso esmė – rekuperatorius, pašalinantis užsistovėjusį orą ir sušildantis įeinantį. Šio tipo ventiliavimo įrenginiai ypatingai tausoja energiją, tačiau paprastam sodo nameliui dažnai yra per brangūs. Tad rinkitės tokį, kuris tiks ir jūsų sodybai, ir kišenei.
