Ankstesniame straipsnyje pristatėme realią projektuotojo praktiką ir įžvalgas planuojantiems statyti pasyvius namus. Pasyvių namų projektuotojas, architektas Rimvydas Adomaitis dalijosi patirtimi apie tokių namų projektavimą ir pristatė Vilniuje stovintį vienbutį pasyvų namą.
Pažymėta, kad pasyvaus namo kūrime visi jo dalyviai labai svarbūs: užsakovas, architektas, statybininkas, techninis prižiūrėtojas, rangovas. Architektas išskyrė keturis pasyvaus namo kūrimo etapus:
1. Edukacija.
2. Projekto rengimas.
3. Statyba.
4. Gyvenimas.
Plačiau apie tai galite skaityti ČIA
Šiandien tęsiame šią temą ir pristatome interviu su pasyvių namų kūrėju, architektu Rimvydu Adomaičiu, pateikiame atsakymus į dažniausiai iškylančius klausimus.
– Ką jautėte stebėdamas, kaip kyla jūsų sukurtas pirmasis pasyvusis vienbutis iš silikatinių ARKO blokų? Ar buvo kokių nors niuansų, kuriems reikėjo skirti ypač daug dėmesio, kurie kėlė daugiausia rūpesčių?
– Tai buvo pirmasis mūsų projektuojamas ir statomas pasyvusis namas. 2013–2015 m. dar mažai kas žinojo, kokie tai namai, kaip juos projektuoti, statyti ir kaip juose gyventi.
Architektas R. Adomaitis
Sklandė daug pačių įvairiausių mitų apie tinstančias nuo karštų grindų kojas, mažus nevarstomus langus, dideles priverstinio vėdinimo sąnaudas ir t. t. Projektuotojai nesuko galvos dėl energinio efektyvumo, o namų pirkėjams terūpėjo kuo mažesnė kaina. Nebuvo lengva gauti medžiagų ir įrenginių savybių atitikties deklaracijas, o apie pasyviųjų namų statybą daugiausia galėjai pasiskaityti entuziastų rašomuose tinklaraščiuose. Reikėjo daug kantrybės, tikėjimo ir darbo.
– O kas labiausiai džiugina šiame name?
– Džiugina geras galutinis rezultatas. Namas turi Vokietijos pasyviojo namo instituto ir Lietuvos A+ energinio naudingumo klasės sertifikatus. Vertinant namo statybos kainą ir gautą rezultatą, tampa akivaizdu, kad tikrai buvo verta eiti tokiu keliu. Name šilta ir šviesu, oras grynas, o šildymo ir karšto vandens ruošimo išlaidos neviršija 350 eurų per metus!
Smagu, kad taip, kaip buvo suprojektuota, taip ir buvo pastatyta. Be jokių pakeitimų. Džiugina, kad tai yra dar vienas konkretus įgyvendintas energiškai efektyvaus ir kokybiško namo pavyzdys, kad vis daugiau žmonių gali vieni kitiems papasakoti, kaip smagu yra gyventi pasyviajame name.
– Ką darytumėte kitaip projektuodamas kitą namą?
– Tobulėjimui ribų nėra, be to, kiekvienas namas, jo būsimieji gyventojai, jų norai ir galimybės, namo aplinka ir rinkos situacija skiriasi, todėl, nors ir stengiuosi viską optimizuoti ir sisteminti, nuobodžiauti tikrai nėra kada. Mokymasis ir naujų racionalių, tačiau dažniausiai nestandartinių sprendinių paieška tampa neatsiejama projekto rengimo dalimi.
Energiškai efektyvių namų sistema Lietuvoje dar tik pradėta vystyti. Visi statybos rinkos dalyviai: projektuotojai, statybininkai, medžiagų ir įrenginių tiekėjai bei gamintojai – dar tik mokosi bendrauti, pratinasi prie naujų reikalavimų, ruošia A klasę atitinkančius sprendinius, konstrukcijų katalogus, sertifikatus.
– Ar yra statybinių medžiagų, galinčių konkuruoti su silikatiniais blokais, jei siekiame pastatyti energiškai efektyvų namą?
– Nesiimčiau teigti, kad energiškai efektyvių ir pasyviųjų namų statyboje esama vienareikšmių lyderių. Visi statybiniai blokai yra geri, jei tik naudojami tinkamomis sąlygomis. Projektuodami kiekvieną pastatą, vertiname konkrečias aplinkybes.
Renkantis sienų konstrukcines medžiagas, svarbu suvokti, kaip funkcionuos pastatas. Gyvenamiesiems namams, kuriuose nuolatos gyvenama, laikančiajai sienų konstrukcijai labiausiai tinka didele šilumine talpa pasižyminčios medžiagos, kurių tankis 1100–1500 kg/m3. Tai yra labai svarbu, nes gerai apšiltinta didelės sienų masės konstrukcija yra inertiška ir užtikrina pastovesnį klimatą esant temperatūrų svyravimams. Toks namas žiemą lėčiau atvėsta, o vasarą lėčiau sušyla. Čia silikatiniai ARKO blokai puikiai tinka.
– Kiek trunka pasyviojo namo kūrimas nuo idėjos ar pirmojo skambučio, susitikimo iki statybos pradžios?
– Suprojektuoti pasyvųjį namą, gauti jam Vokietijos pasyviojo namo instituto pritarimą ir Lietuvos statybą leidžiantį dokumentą trunka ne mažiau kaip 6 mėnesius.
Pasyviojo namo projektavimas įdomus, daug kantrybės ir atkaklumo reikalaujantis procesas. Jis paprastas, nes labai aiškus tikslas, kriterijai, įrankiai, bet kartu ir sudėtingas, nes reikia nueiti ilgą kelią. Visi tie veiksmai labai atsakingi, rinka dar nėra tinkamai pasiruošusi atsakyti į pasyviojo namo projektavimo procese kylančius klausimus, o ir realių pavyzdžių Lietuvoje vos keli.
