Pelėsis – siaubą keliantis ir turtą niokojantis namų „svečias“, kurio neįsileisti į namus stengiamės įvairiomis priemonėmis: vėdindami namus, valydami vonioje susikaupusius vandens ar kondensato lašelius, skalbinius kuo dažniau džiovindami lauke, o ne kambaryje ir t.t.. Šie ir kiti panašūs prevenciniai veiksmai sudaro netinkamas sąlygas pelėsio atsiradimui. Tad kokiuose namuose pelėsiui vietos neatsiras?
Kas yra pelėsis?
Pelėsių grybeliai yra mikroskopiniai augalai, kurių sporos, panašiai kaip žiedadulkės, yra pernešamos oru. Šis parazitas dažniausia atsiranda tose vietose, kuriose yra padidėjęs drėgmės lygis, yra tamsu, nevėdinama ir šilta. Žmonėms dažnai kyla klausimas, ar pelėsis miršta minusinėje temperatūrose, deja, šis parazitas pakankamai gerai jaučiasi ir neigiamoje temperatūroje. Žinoma, jis žemoje temperatūroje yra mažiau aktyvus – neišskiria sporų, bet ir nemiršta, o pakilus temperatūrai, pelėsis vėl išskiria sporas. Šis mikroskopinis augalas, dėl savo itin paprastos sandaros, gali augti praktiškai ant bet kokios organinės medžiagos.
Pelėsi namuose yra itin nelaukiamas ne tik dėl savo nemalonios išvaizdos bei kvapo, bet ir daromos žalos žmogaus sveikatai. Vieni pelėsių grybeliai gali sukelti alergiją, kiti – plaučių ligas, migreną, bronchitą, astmą ir panašiai. Žmogaus sveikatai pavojingi yra ne patys grybai, o jiems augant išsiskiriantys toksinai, kurie kenkia nervų bei imuninei sistemai, smegenų ląstelėms ir t.t..
Pelėsis, plisdamas itin greitai, destruktyviai veikia ir būsto statybai bei apdailai skirtas medžiagas. Jis bevargo sunaikina dažų dangas, grybelio pažeistos betono pradeda irti. Ekspertais sako, kad bet kuri medžiaga,neturinti biocidinės apsaugos, gali būti sunaikinta pelėsio.
Kokiuose namuose pelėsiui atsirasti nepavyks?
Visiems puikiai yra žinoma, kad padidėjęs drėgmės lygis yra pagrindinė šio grybelio atsiradimo priežastis. Taigi savaime suprantama, kad namuose, kuriuose yra palaikomas tinkamas mikroklimatas, pelėsiui atsirasti yra kur kas mažiau šansų. Tačiau palaikyti tinkamą drėgmės lygi namuose nėra taip jau paprasta, juk jį didina daugybė kasdienių veiklų: prausimasis duše, maisto gamyba, grindų plovimas, skalbimas bei skalbinių džiovinimas kambariuose.
Taigi labai svarbu yra nuolatos stebėti, ar namuose nėra drėgmės pertekliaus. Tai daryti galima specialiu oro drėgmės matuokliu. Taip pat apie padidėjusį drėgmės lygi galima sužinoti iš tokių ženklų, kaip: langų rasojimo, ant lubų bei spintų atsiradusių drėgnų plotų, apie vidaus patalpų drėgmės perteklių gali išduoti ir vandens pripildytos lauko sienų dažų sluoksnio pūslės.
Pelėsiui taip pat patinka purvas, tad namuose, kuriuose yra tinkamai palaikoma švara (įvairūs paviršiai yra nuolatos valomi, taip neleidžiant kauptis dulkėmis ir kitiems nešvarumams), šansų, kad atsiras pelėsis yra kur kas mažiau.
Plastikiniai langai ir prasta ventiliacija – kita priežastis, kuri sudaro sąlygas padidėti drėgmės lygiui patalpose ir pelėsiui atsirasti. Būtent ant langų susidaręs kondensatas yra įspėjamasis signalas apie vidaus patalpų drėgmės daromą nematomą žalą namams. Žinoma, ekspertai priduria, kad pats pasirinktų langų tipas pelėsio atsiradimui bute įtakos beveik nedaro, daugiau įtakos turi lango padėtis sienoje ir kokybiškas lango montavimas.
Gerai ir reguliariai vėdinamuose namuose pelėsis sau vietos neatras. Labai svarbu nuolatos vėdinti namus. Geriausias metas vėdinti patalpas, ypač miegamąjį bei vonią, yra rytas. Vėdinti galima natūraliai, o jei nėra galimybės tai daryti reiktų priverstinai. Rekomenduojama kambarius vėdinti 3–4 kartus per dieną, palčiai atidarant langus ir sudarant skersvėjį.
Tiems, kurie negali natūraliai vėdinti namų 3–4 kartus per dieną, išeitimi gali tapti mechaninis vėdinimas arba grindinis šildymas. Mechaninis vėdinimas rekuperacine sistema efektyviai šalina susikaupusį drėgmės perteklių, o grindinis šildymas praverčia tuo, kad išplovus grindis, jos tuojau pat išdžiūva.
