Artėjant pavasariui, daugelyje namų prasideda didysis tvarkymosi maratonas – atidaromos ilgai kauptos rūsio, sandėliuko ar garažo durys. Tačiau išnešti daiktus į kiemą yra tik pusė darbo. Daugelis gyventojų vis dar daro vieną esminę klaidą: suneša senus baldus ar buitinę techniką prie bendrų kiemo konteinerių.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) ekspertai įspėja: toks elgesys ne tik kenkia aplinkai, bet ir tiesiogiai didina atliekų tvarkymo mokesčius mums visiems.
Kaip atsikratyti kalno nereikalingų daiktų neteršiant pamiškių, negaunant baudų ir, svarbiausia, visiškai nemokamai?
1 žingsnis: nustokite kilnoti daiktus iš vieno kampo į kitą
Didžiausia tvarkymosi klaida – tiesiog perstumti nenaudojamą daiktą į gilesnį garažo kampą „ateičiai“. VAATC strategijos ir komunikacijos vadovas Tadas Vasiliauskas pastebi, kad taip per kelerius metus daiktų tik daugėja, o chaosas galiausiai virsta neatsakingu atsikratymu.
Prieš nešdami daiktus pro duris, suskirstykite juos į 4 aiškias krūvas:
- Pasilieku (reikalingi dabar).
- Atiduodu (geri, bet man nereikalingi daiktai).
- Rūšiuoju (pakuotės, popierius, plastikas).
- Išmetu (nepataisoma technika, sulūžę baldai, pavojingos atliekos).
2 žingsnis: daiktai, kurie dar gali gyventi (nemokamos mainų stotelės)
Ar žinojote, kad senos spintelės, indai, žaislai, knygos ar dar veikianti, bet jums pabodusi buitinė technika neturi keliauti į sąvartyną?
- „DĖK’ui“ stotelės. Vilniaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (DGASA) veikia specialios mainų stotelės. Čia galite atvežti ir nemokamai palikti tvarkingus, veikiančius daiktus. O geriausia dalis – bet kas kitas juos gali pasiimti nemokamai.
- Kitame Lietuvos regione? Ne bėda – labai panašiu dalinimosi principu veikia stotelės ir kitose apskrityse. Tai tobulas būdas pratęsti daikto gyvavimo laiką.
3 žingsnis: kur dėti tikras šiukšles ir didelius gabaritus?
Jei daiktas visiškai sulūžęs, jam galioja griežtos taisyklės. Jų negalima palikti prie kiemo konteinerių!
- Seni baldai, nepataisoma technika, tepalų talpos. Šie daiktai turi keliauti į DGASA (didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles). Čia atliekos priimamos ir sutvarkomos saugiai, o pasinaudojus metiniais limitais vienam žmogui – tai jums nekainuos nė cento (limitus rasite VAATC svetainėje).
- Padangos – 3 legalūs keliai. Pavasarį tai ypač aktualu. Senas padangas galite atiduoti:
- Automobilių servise, kuriame montuojatės naujas.
- Parduotuvėje, kurioje perkate naujas padangas.
- Pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (DGASA).
4 žingsnis: geriausiai saugoma paslaptis – nemokamas išvežimas iš namų
Jei neturite talpaus automobilio ar priekabos, turite žinoti vieną svarbią savo savivaldybės paslaugą. Daugelis miestų teikia nemokamą didelių gabaritų atliekų išvežimą tiesiai iš jūsų kiemo.
Pavyzdžiui, Vilniaus mieste šią paslaugą kartą per metus organizuoja VASA (Vilniaus atliekų sistemos administratorius). Jums tereikia iš anksto užsisakyti paslaugą savitarnos svetainėje.
Ką jie gali išvežti iš jūsų namų?
- Stalus, spintas, komodas.
- Baterijas, akumuliatorius.
- Pasenusius buitinės chemijos produktus.
- Lakų, dažų, klijų ar tirpiklių likučius.
Samdote išvežėjus? Būkite budrūs!
Jei neturite laiko laukti ar patiems vežti atliekų, visada galite nusamdyti privačius atliekų išvežėjus (vadinamuosius „šiukšlių taksi“). Tačiau būkite atsargūs: jei nelegalus vežėjas jūsų atliekas išvers artimiausiame miške, atsakomybė ir bauda gali kristi ant jūsų pečių.
Prieš samdydami įmonę, būtinai patikrinkite, ar ji dirba legaliai ir turi teisę tvarkyti atliekas. Tai greitai ir lengvai galite padaryti viešame atliekų tvarkytojų valstybės registre (GPAIS): https://www.gpais.eu/atvr-viesa-paieska.
Informaciją paruošė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) – didžiausia regioninė atliekų tvarkymo įmonė Lietuvoje, aptarnaujanti daugiau kaip 878 tūkst. Vilniaus regiono gyventojų.
