Šiuolaikinis žmogus nuolat jaučia nuovargį, tačiau retai susimąsto, kad dėl to gali būti kaltos... jo namų sienos. Kovo mėnesio „ManoNamai“ viešnia, interjero dizaino studijos „Blank Page“ bendraįkūrėja Rūta Bužinskaitė, atskleidžia, kaip neuroarchitektūra padeda sukurti namus, kurie ne tik džiugina akį, bet ir veikia nervų sistemą kaip raminamieji.
tendencijos 2026
Nuo A iki Z
Nuolatinio informacijos pertekliaus laikais, kai skubėjimas tapo norma, namus vis dažniau įsivaizduojame ne kaip reprezentacinę erdvę, o kaip tylią užuovėją, leidžiančią tiesiog būti savimi. Būtent tokią, psichologiškai saugią ir estetiškai išgrynintą aplinką jau daugiau nei 10 metų kuria interjero dizainerė Edita Zalogienė.
Spalis – metas, kai gamta sulėtina žingsnį, o spalvų paletė nurimsta šiltuose gintaro ir molio atspalviuose. Tai laikas, kai sodai alsuoja rudens kvapais, o rankos, dar visai neseniai skynusios žiedus, dabar dirvą ruošia jau kitam sezonui. Būtent toks – pilnas ramybės, kūrybos ir pagarbos gamtai – yra ir Eglės Granickienės, tinklaraščio „Supa miškas ir vanduo“ kūrėjos, augalų ir gėlių auginimo entuziastės, pasaulis.
Šiandien, kai namų interjerai tampa vis estetiškesni, vis dažniau pastebime paradoksą – nepriekaištingai suplanuotose erdvėse kartais pritrūksta gyvybės. Jose viskas atrodo savo vietoje, tačiau kažko vis tiek stinga. Būtent čia prasideda „Čigono daržo“ filosofija, kviečianti į augalus pažvelgti ne kaip į dekorą, o kaip į svarbią atmosferos kūrimo priemonę.
Dar visai neseniai matinės juodos spalvos maišytuvas buvo beveik privalomas modernios virtuvės akcentas. Jis ryškiai išsiskyrė baltų spintelių, marmuro imitacijos stalviršio ar šviesaus medžio fone ir suteikdavo interjerui grafiškumo. Tačiau naujausios virtuvės dizaino kryptys rodo pokytį: žmonės vis dažniau renkasi švelnesnius metalo atspalvius, natūralesnius paviršius ir mažiau kontrastingus derinius.
Pajūrio interjeras 2026 metais tolsta nuo kriauklių, inkarų ir mėlynai baltų dryžių. Šiuolaikišką atostogų nuotaiką kuria šviesa, linas, mediena, natūralūs paviršiai ir šiltesnės spalvos.
Dar prieš porą dešimtmečių, planuojant naujus namus ar erdvesnį butą, svečių kambarys būdavo toks pat savaime suprantamas elementas kaip virtuvė ar vonia. Tai buvo savotiškas šeimininkų svetingumo ir statuso simbolis – dedikuota erdvė su išlankstoma lova, kantriai laukianti kartą per pusmetį užsukančių giminaičių ar užsitęsusio vakarėlio dalyvių.
Daugiau jokio turinio










