Lietuviai savo sodybų kiemus pradėjo puošti ne kaimiškais, o miestų ir miestelių senąją kultūrą primenančiais sendaikčiais.
miestai
Kai pasaulis dūžta į stichijų, karų ir nestabilumo bangą, miestas tampa ne tik gyvenimo scena, bet ir skydu, prieglobsčiu, kartais – spąstais.
Prie bibliotekos įkrauti telefoną, prie muziejaus pasiklausyti krašto istorijos, o prie mokyklos – naudotis nemokamu „Wi-Fi“.
Lapkričio 13 d. Aplinkos ministerija kartu su Vilniaus miesto savivaldybe ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija kviečia į XVIII Lietuvos urbanistinį forumą „15 minučių miestas: sprendimai tvariam augimui?“. Renginys vyks Vilniuje, „Dūmų fabriko“ erdvėje (Dūmų g. 5), kur bus diskutuojama apie tai, kaip turi keistis miestai, kad jie ne tik taptų patogūs miestiečiams, bet ir prisidėtų prie miestų ekonomikos stiprinimo bei būtų atsakas į didžiausią šimtmečio iššūkį – klimato krizę.
Atsiranda nauja tendencija – atsigręžimas į tarpukario miestų, miestelių istoriją, žydiško paveldo atradimas.
Kelionių nuotraukos socialiniuose tinkluose primena meno kūrinius, o kelionių kryptys – ne tik mažai girdėti kaimeliai ar gamtos kampeliai.
Planetai vis smarkiau šylant, daugėja gaivališkų gamtos kataklizmų, kuriuos sukelia ekstremalios oro sąlygos – nuo smarkių audrų bei potvynių iki sausrų, miškų gaisrų ir karščio bangų, kurių neigiamas poveikis žmonių gerovei, sveikatai ir net gyvybei jau tapo akivaizdus.
Bendras butų kainų lygis didmiesčiuose per pastaruosius metus augo net 4,1 proc., rodo „Ober-Haus“ duomenys.
