Šliužai darže po lietingos savaitės tampa viena didžiausių sodininkų rykščių – per vieną drėgną naktį jie geba paversti vešlią salotų ar braškių lysvę apgraužtų gyslų raizgalyne. Viena dažniausių klaidų – griebtis druskos ar traiškyti visus iš eilės. Pasirodo, kai kurie šliužai jūsų daržui daro paslaugą, o su invaziniais ispaniniais kovoti reikia visai kitais metodais.
invaziniai šliužai
Atsitiktinis
Šie kenkėjai nėra išrankūs, tačiau kai kurie augalai juos vilioja kur kas labiau nei kiti. Žinant, kuriuos sodinukus verta saugoti pirmiausia, galima greičiau pastebėti šliužų antplūdį ir sumažinti žalą.
Vieną vakarą jų dar nematyti, o po lietaus atrodo, kad visas daržas juda. Invaziniai šliužai daugeliui sodininkų tapo vienu nemaloniausių vasaros iššūkių: jie graužia daržoves, naikina jaunus augalų ūglius, slepiasi komposte, po mulčiu ir vazonais, o svarbiausia – dauginasi taip greitai, kad vien rinkti juos „kai pasitaiko“ dažniausiai nebeužtenka.
Šliužai – vieni nepageidaujamiausių sodo svečių. Jie naikina salotas, braškes, gėles ir net daržo gėrybes, palikdami gleivių pėdsakus ir skylėtus lapus. Nors egzistuoja ne vienas būdas apsisaugoti nuo šliužų, sodininkas patvirtins: efektyviausiai šliužus naikina paprasčiausia druska. Tačiau ar tikrai verta ją berti tiesiog ant dirvos? Šiame straipsnyje aptarsime, kaip saugiai ir veiksmingai naudoti druską, kad išnaikintumėte šliužus ir nekenktumėte augalams.
Šliužai sode erzina ne vieną, tačiau kai kas džiaugiasi. Užuot iškart kovojus su jais cheminėmis priemonėmis, verta pažvelgti į šliužus iš kitos pusės: tai, kas vienam – kenkėjas, kitam – vertingas sąjungininkas.







