Rinkdamiesi augalus savo sodui, paprastai įvertiname šaltos žiemos grėsmę ir renkamės tas augalų veisles, kurios atlaiko didesnius šalčius. Tačiau kartais nutinka taip, kad augalai, kurie gali pakelti žemą minusinę temperatūra, žūsta nesulaukę pavasario. Taip nutinka ne dėl šalčio, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, jos nepastovaus svyravimo ir panašiai. Tad kokiomis medžiagomis tinka dengti augalus?
Sniegas. Sniegas yra natūrali danga, kuri gali apsaugoti augalus nuo didelių šalčių, tačiau tai nėra itin patikima medžiaga, nes mūsų žiemos yra nepastovios. Sniegas gali vėlai iškristi arba ištirpti viduryje žiemos. Tomis žiemomis, kai sniego nėra arba jo yra labai mažai, labai sunku apsaugoti augalus, taigi verta apsvarstyti kitus variantus. Ši danga turi ir daugiau minusų – vėjas gali sniego sluoksnį nupūsti, taip pat jo paviršius gali apledėti, o tada po jo sluoksniu esantys augalai negauna deguonies.
Eglių arba pušų šakos. Nuo šalto vėjo, šlapio sniego ir ledinio lietaus augalus gali apsaugoti eglių bei pušų šakos. Šį metodą dažnai renkasi žmonės gyvenantys netoliese miško. Šakeles, skirtas augalų dengimui, reikia rinkti tinkamai: jas skinti galima nuo nukirstų medžių arba nuo vėjo išlaužtų medžių miške. Eglių arba pušų šakelės yra tinkama medžiaga augalams dengti, nes po tokiu sluoksniu susiformuoja palanki oro terpė su tinkama ventiliacija. Šios dangos minusas – nubyrantys spygliai, kurie rūgština dirvą. Atėjus pavasariui gali būti sunku surinkti visus nubyrėjusius spyglius. Nors mažas spyglių kiekis nėra kenksmingas dirvožemiui, tačiau šarminę terpę mėgstantiems augalams to gali būti ir per daug.
Sausų lapų sluoksnis. Tai kita visiškai natūrali danga iš organinių sodo atliekų – sausų lapų. Ši medžiaga gerai saugo nuo pirmųjų besniegių šalnų ir vykstant puvimo procesams didina dirvos derlingumą. Augalus apsaugoti tinka ąžuolo, klevo, beržo, kaštono lapai, o vaismedžių lapai šiam tikslui neturėtų būti naudojami. Reikia paminėti tai, kad lapus geriau naudoti kaip dalį šiltinančios konstrukcijos, o ne atskirai, nes po lapais esantys augalai gali sušusti, jei lapai sudrėko. Patyrę sodininkai rekomenduoja lapus rinkti į tinklinius maišus ir jais užkloti lysves.
Šiaudai. Šiaudai taip pat yra naudojami augalų dengimui. Jie savo savybėmis yra panašus į sausus lapus. Dėl drėgmės ši medžiaga susiguli, sumažėja dangos laidumas orui, o augalams kyla ligų pavojus, todėl sodininkai pataria ant šieno papildomai dėti plėvelės ar kitokios vandeniui nelaidžios medžiagos sluoksnį, apačioje paliekant tarpą orui.
Maišinis audeklas. Kai kurie sodininkai augalų dengimui naudoja natūralius maišų audeklus: jais apsuka jaunų medelių kamienus, uždengia augalus nuo saulės, pridengia rožes ir kitus šilumą mėgstančius augalus. Deja, maišinis audeklas ne tik sulaiko drėgmę, bet ir ją sugeria, o drėgnas audinys lėtai džiūsta, per šalčius sukietėja. Taip pat po drėgnu maišiniu audeklu gali susidaryti tinkama terpė plisti puvėsiui ir pelėsiams. Dėl šių priežasčių patartina tarp natūralaus audinio ir augalo palikti oro pagalvę.
Medžiaga iš polipropileno. Medžiaga iš polipropileno yra tinkama augalų dengimui, nes ji praleidžia orą, drėgmę ir šviesą, taip pat saugo augalus nuo perkaitimo ir sušalimo. Šia medžiaga galima dengti dirvą arba ją naudoti priedanginėms karkasinėms konstrukcijoms formuoti.
Specialūs daugkartinio naudojimo užvalkalai. Šiandien sodo prekių parduotuvėse už gerą kainą galima įsigyti specialių augalų dengimui skirtų užvalkalų, kurių sudėtyje nėra kenksmingų priemaišų. Šie užvalkalai apsaugo augalus nuo šalčio, nudegimo saulėje, graužikų bei vabzdžių. Taip pat jie pasižymi atsparumu aplinkos poveikiui ir neapsunkina oro cirkuliacijos.