Bijūnai (Paeonia) – vienos gražiausių sodo gėlių, kurios kiekvieną pavasarį ir vasarą turėtų džiuginti dideliais, kvapniais žiedais. Tačiau kartais taip nenutinka – bijūnai veši, žaliuoja, bet nežydi. Kodėl taip atsitinka? Šiame straipsnyje pateikiame 6 dažniausias priežastis, kodėl jie nežydi, ir praktinius sprendimus, ką daryti, kad bijūnai vėl sužydėtų.
1. Netinkamas arba per gilus pasodinimas
Anot sodininkystės ekspertų, viena iš dažniausių klaidų – netinkamas sodinimo gylis. Jei pasodinsite bijūną per giliai, jis gali metų metus nežydėti.
Sodinti reikia 5 cm gylyje nuo pirmų pumpurų. Jei pasodinsite giliau – bijūnai tiesiog nežydės“, – rašo rhs.org.uk specialistai.
Svarbūs aspektai sodinant:
- Sodinukų šaknys turi būti sveikos, ilgesnės nei 5 cm.
- Ant kiekvienos šakelės turi būti 2–4 pumpurai (daugiau – nereikia).
- Sodinimo duobė – bent 60 x 60 cm, su drenažu, kompostu ar humusu ir šiek tiek pelenų.
Sprendimas: Jei bijūnai nežydi ir įtariate sodinimo klaidą – rudenį galite augalą atsargiai iškasti, patrumpinti šaknis ir pasodinti tinkamai.
2. Nesaulėta arba netinkama vieta
Bijūnai mėgsta saulę ir šviesą – pavėsyje jie dažniausiai nežydi arba žydi menkai.
„Šios gėlės mėgsta saulę, todėl pavėsyje gali nežydėti arba prastai žydėti. Reikia bent 6 valandų per dieną atviros saulės“, – įspėja specialistai.

Ko vengti:
- Skersvėjų ir drėgmės pertekliaus.
- Sodinimo šalia namo sienų – vasarą augalas perkaista, o žiemą kenčia nuo stogo nutekančio vandens.
- Sunkios, rūgščios dirvos – bijūnai geriau jaučiasi šarmingame, gerai drenuotame dirvožemyje.
3. Maistinių medžiagų trūkumas
Senesni bijūnų krūmai gali tiesiog neturėti pakankamai „maisto“ žiedų formavimui. Jei augalai ilgai nebuvo tręšti, jie gali augti žali, bet nežydėti.

Tręšimo schema:
- Pavasarį, kai pasirodo daigai – azotas ir kalis arba kompostas.
- Pumpurų formavimosi metu – kompleksinės arba organinės trąšos po lietaus.
- Žydėjimo metu – kalis ir fosforas.
Svarbiausia – trečiosios trąšos, jos tręšiamos po 2 savaičių, kai bijūnai jau turėtų žydėti – kalio ir fosforo.
Dėmesio: Azoto perteklius lemia sodrią lapiją, bet žiedų sumažėja arba jų visai nebūna.
4. Neteisingas laistymas arba sausra
Bijūnai nemėgsta stovinčio vandens, bet drėgmės trūkumas – taip pat didelė problema. Tai ypač aktualu prieš žydėjimą, karščiausiomis dienomis ir vasaros pabaigoje.
Kaip laistyti teisingai:
- 3–4 kibirai vandens vienam suaugusiam krūmui.
- Laistykite ne po krūmu, o 30–40 cm atstumu nuo centro.
- Geriausias metas – anksti ryte arba vakare.
Bijūnų pumpurų ir žiedų purkšti nebūtina – augalai gali užsikrėsti pilkuoju puviniu.
5. Ligos arba kenkėjai
Jei bijūnai atrodo sveiki, bet žiedų nėra, verta patikrinti, ar jie neserga ar neužpulti kenkėjų.
Dažniausi pavojai:
- Miltligė, pilkasis puvinys.
- Amarai, nematodai.
- Lemoine’o liga – neišgydoma, būtina krūmą pašalinti.
Sprendimas: Reguliariai apžiūrėkite lapus ir stiebus. Naudokite profilaktines priemones – fungicidus ir natūralius insekticidus.
6. Per seni bijūnai
Kartais bijūnai tiesiog perauga – jų šaknynas susipina, augalui tampa sunku pasisavinti maistines medžiagas, todėl jis nebesugeba žydėti.
Ką daryti:
- Rudenį iškaskite krūmą, padalinkite jį į dalis su 2–4 pumpurais.
- Pasodinkite į naują vietą su geru dirvožemiu ir drenažu.
- Nauji krūmeliai sužydės po 2–3 metų.
Patarimas: bijūnus dalykite ir persodinkite maždaug kas 8 metus – tada jie gerai žydės.
***
Bijūnų nežydėjimas nėra nuosprendis – tai signalas, kad augalui kažko trūksta arba kažkas trukdo. Atidžiai peržiūrėkite, kur jie auga, kaip laistomi, ar tręšiami, ar nėra ligų. Dauguma problemų išsprendžiamos, o kantrybė atsiperka gražiausiais žiedais.







