Hortenzijos – sodų pažibos, žavinčios puriais, spalvingais žiedais. Tačiau šie augalai gana jautrūs aplinkai, o ypač – kaimynystei. Netinkamai parinkti augalai šalia gali trukdyti augimui, alinti dirvožemį ar net tiesiogiai kenkti hortenzijų sveikatai. Sodininkystės ekspertė Julia Omelchenko iš „NatureID“, kalbėdama su express.co.uk, įspėja, kad kai kurie augalai gali sukelti hortenzijoms stresą arba net paskatinti jų žūtį.
Kokių augalų niekada nesodinti šalia hortenzijų?
1. Augalų, išskiriančių jugloną
Vienas didžiausių hortenzijų priešų – augalai, išskiriantys jugloną – toksišką junginį, slopinantį kitų augalų augimą. Juglonas – tai natūralus toksinas, kurį išskiria kai kurie augalai, ypač riešutmedžių šeimos atstovai, pavyzdžiui, juodasis ar graikinis riešutmedis.
„Šis junginys veikia kaip biologinis herbicidas – patekęs į dirvožemį per šaknis, lapus ar krintančius riešutus, jis slopina aplinkinių augalų augimą, trukdo jų kvėpavimo ir mitybos procesams, gali sukelti šaknų puvimą, lapų geltimą, žiedų neprasiskleidimą ar net augalo žūtį“,– aiškina J. Omelchenko.
Dėl šios priežasties juglonas laikomas stipriu alelopatiniu junginiu, galinčiu ilgą laiką išlikti dirvoje net ir po to, kai pats augalas jau pašalintas.
Hortenzijos, kaip ir daugelis kitų dekoratyvinių bei daržo augalų, yra itin jautrios juglonui, todėl jų nederėtų sodinti riešutmedžių kaimynystėje.
Jei hortenzijos pradeda vysti be akivaizdžios priežasties, gelsta ar susisuka lapai, gali būti, kad kaltas būtent juglonas.
Kad apsaugotumėte hortenzijas, jas reikėtų sodinti toliau nuo riešutmedžių, naudoti švarų, nuo toksinų apsaugotą dirvožemį ar net pakeltas lysves.
Taip pat rekomenduojama reguliariai šalinti visus riešutmedžių lapus, šakas ir riešutus, kad juglonas nepatektų į hortenzijų augimo vietą.
Ypač pavojingi:
- Graikiniai riešutmedžiai (Juglans regia)
- Juodieji riešutmedžiai (Juglans nigra)
- Kai kurios gebenės ir riešutų giminaičiai
Augalai, kurie atsparūs juglonui (jei norite sodinti šalia riešutmedžių):
- Paprastieji serbentai
- Forsitijos
- Laukiniai vynmedžiai
- Šermukšniai
- Spygliuočiai (pušys, eglės)
- Bijūnai, astrai, melsvės (kai kurios veislės)
2. Aukšti, tankūs medžiai – nepageidautini kaimynai
Hortenzijoms reikia šviesos, bet ne deginančios saulės – idealu pusiau pavėsis.
Tačiau sodinti jas po didžiuliais medžiais, tokiais kaip klevai, kaštonai, liepos – nerekomenduojama.
Šie medžiai: blokuoja šviesą, išdžiovina dirvą, užgožia hortenzijas vizualiai ir fiziškai, konkuruoja dėl drėgmės ir maisto medžiagų.
3. Levandos – gražios, bet nederančios kaimynės
Nors tiek hortenzijos, tiek levandos yra puošnūs ir mėgstami augalai, jų auginimo poreikiai visiškai skirtingi.
- Hortenzijoms reikia drėgnesnio, rūgštesnio dirvožemio.
- Levandos mėgsta sausesnę, kalkingą žemę ir daug saulės.
Pasak J. Omelchenko, šie augalai vienas kitam trukdo ir ilgainiui hortenzija tokioje kaimynystėje silpsta, žiedai mažėja, lapai pradeda džiūti.
4. Bijūnai
Nors abu augalai žydi vasaros pradžioje, bijūnai mėgsta neutralią dirvą, gilią šaknų erdvę ir daug saulės.
Tuo tarpu hortenzijos dažniau klesti pusiau pavėsyje ir mėgsta rūgštesnį gruntą. Konkuruodami jie slopina vienas kito augimą.
5. Paparčiai
Nors gali atrodyti tinkami vizualiai, paparčiai sugeria itin daug drėgmės, kurios reikia ir hortenzijoms. Dėl šios konkurencijos žiedai gali būti menkesni, o lapai pradėti džiūti.
6. Lauko gėlės (rugiagėlės, saulutės ir pan.)
Šios natūraliai pievose augančios gėlės geriausiai jaučiasi kalkingoje dirvoje, kuri hortenzijoms yra visiškai netinkama. Be to, jos dažnai plinta greitai ir gali užgožti hortenzijas fiziškai.
Kas labiausiai tinka auginti šalia hortenzijų?
Jeigu norite gražaus ir suderinto gėlyno, rinkitės šiuos draugiškus kaimynus:
- Rododendrai, azalijos – mėgsta rūgščią žemę
- Melsvės (hostos), alūnės (heucheros) – puikiai tinka pavėsingoms vietoms
- Mažesni spygliuočiai – padeda reguliuoti mikroklimatą.
