Ar dažnai renkate rudašonius kaštonus? Ar mėgstate gaminti įvairius floristinius darbelius – figūrėles, koliažus ar atvirukus? O gal spalvingų klevų lapų puokštė kelia jums susižavėjimą ? Tad šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas prisirinkti įvairių gamtos gėrybių, kurios tiesiog mėtosi po kojomis. Juk vėlyvą rudenį ir žiemą, kai anksti sutems, o akys pavargs nuo kompiuterio ir televizoriaus, galėsite užsiimti mielais kūrybiniais darbeliais, kurie ne tik papuoš jūsų namus, bet ir bus puiki kalėdinė dovana, ypač jei tą darysite kartu su vaikais. Tad kaskart, kai grįžtate namo ar tiesiog vaikštote parke, atidžiau pasidairykite po kojomis – ten galima prisirinkti vertingų gėrybių.
Kaštonų sėklos – vienos stambiausių sėklų Lietuvoje, iš jų gaminami vaistai, bet mus labiau domina jų dekoratyvinis panaudojimas. Sėklas geriau rinkti su spygliuotais kevalais. Tiesa, blizgančios kaštonų sėklos labiau traukia akį tik tol, kol būna šviežios, vėliau jos pasidaro matinės spalvos. Kaštonų dekoratyvumą galima prailginti, juos laikant vėsioje vietoje ar nupurškus specialiu gėlių laku. Iš kaštonų sėklų galima gaminti įvairias figūrėles (sutvirtinant jas plastilinu, klijais ar pagaliukais), kurios ypač patinka mažiems vaikams arba tiesiog supylus jas į dekoratyvų indą ir padėjus svetainėje ar virtuvėje ant stalo kaip namų puošmeną.
Gilės, ąžuolo sėklos, naudojamos panašiai kaip ir kaštonų. Jas reikėtų surinkti sveikas ir be kirmėlaičių, t.y. be skylučių. Džiūstančioms gilėms paprastai nukrenta kepurėlės, tad teks vėliau priklijuoti, jeigu norėsite gaminti su jomis. Galima pasigaminti labai žaismingų dalykėlių vien tik iš gilių kepurėlių. Lietuvoje be paprastojo ąžuolo dar auginamas ir raudonasis, kurio sėklos yra puošnesnės. Net jeigu ir nekursite darbelių iš gilių, vis tiek jų prisirinkite – žiemą galėsite namiškius ar svečius nustebinti originalia gilių kava.
Klevų lapai šiemet kaip niekad ryškūs ir žaižaruojantys visomis ugnies spalvomis, tad skubėkite jų prisirinkti, kol jie tokie gražūs. Iš šviežiai surinktų lapų galima pasigaminti „gėles“, kuomet kiekvienas lapas atskirai susukamas tūtele, vėliau jie po kelis surišami, kol išeina norima žiedo forma. Spalvinguosius lapus galima ir džiovinti. Švarius ir sausus surinktus lapus sudėkite tarp senų laikraščių ar kitų popierių, tik šie turi būti neblizgūs, kad sugertų džiūstančių lapų drėgmę. Bedžiūstančius kelis kartus patikrinkite, ar nepelija. Vėliau iš džiovintų lapų galima kurti paveikslus-koliažus, atvirutes, dekoruoti jais fotoalbumus ir pan. Kai kurie klevai sunokina ir labai spalvingas sėklas, kurių prisirinkę taip pat galėsite kurti įdomius darbelius.
Kūrybiniams darbams tinka visi stambesni spygliuočių kankorėžiai – eglių, pušų ar maumedžių. Lietuvoje auga ne tik paprastoji eglė ir pušis, bet ir daug įvairių kitokių jų rūšių, tad ir kankorėžiai gali smarkiai skirtis. Štai kalninės pušies kankorėžiai dvigubai mažesni už paprastosios, o juodosios pušies kankorėžiai būna nemaži, stambaus obuolio didumo; be to, skiriasi ir jų spalvos. Tad jeigu turite galimybių, prisirinkite įvairių dydžių ir rūšių spygliuočių kankorėžių, iš jų bus galima pasigaminti daug smagių dalykų: kalėdinės eglutės žaisliukus, adventinius vainikus, miniatiūrines eglutes ar tiesiog nupurkšti blizgiais dažais. Surinktus kankorėžius reikėtų išdžiovinti ir tą geriausia daryti lauko sąlygomis, kur neužlyja lietus. Kankorėžiuose dažnai gyvena įvairūs vabaliukai ir kirmėliukai, tad džiovinant lauke, dauguma jų išsibėgios. Gaminant darbelius, kankorėžius vieną prie kito geriausia tvirtinti vielute arba su floristiniais klijais.
Samanos ir kerpės taip pat labai tinka kūrybiniams darbams, bet, skirtingai nei kankorėžiai ar nukritę lapai, tai yra tebeaugantys organizmai, tad jas rinkdami ar skindami labai nenuskriauskite – imkite tik po nedaug iš vienos vietos arba tik nuo tų medžių, kurie tikrai bus kertami. Iš džiovintų samanų ir kerpių, kaip ir iš kankorėžių, galėsite gaminti eglutės žaisliukus ar kitas kalėdines puošmenas.
Gamtoje dekoratyvių medžiagų, kurias šiuo metu dar galima rinkti, tikrai yra gausu, visas sunku ir išvardinti – tai ir įvairių medžių ar krūmų sėklos, kankorėžiukai ar šakelės (alksnių, sedulų, riešutų, pūkenių, gudobelių, gledičijų) bei žiedynai ar vaisiai (burnočių, miskantų, levandų, ežiuolių, durnaropių, bijūnų, rūgčių, įvairių varpų ir smilgų, blizgių, viržių, linų, aguonų, švendrų, kraujažolių, lagūrų („kiškio uodegėlių“), zundų, gubojų ir t.t.).
Tiesa, daugelis darbelių, pagamintų iš šių gėrybių bus trumpalaikiai, bet už tai nieko nekainuos ir suteiks daug kūrybinio malonumo su jais dirbant. Juk ir rytietiškų mandalų kūrimas užima daug laiko, bet vėliau jos tiesiog išardomos.
