Dažnai nutinka taip, kad veja auga daliniame ar giliame pavėsyje. Su kokiomis problemomis susiduriame ir kaip tas problemas spręsti, kad veja pavėsyje būtų sveika ir graži?
Apie tai Linos Liubertaitės pokalbis su Inge Auželiene, sodininkystės specialiste, „Geltonas karutis“ kursų „Modernus sodas ir daržas“ bei „Sodybos apželdinimas“ lektore.
– Pradėkime nuo to, kokias vejos sėklas siūlai rinktis ūksmingoje vietoje?
– Pats patogiausias variantas – rinktis pavėsiui skirtą vejų mišinį, ant kurio dažniausiai parašyta „shadow“, o jį galima rasti įvairiuose sėklų parduotuvėse. Čia viskas paprasta, nes gamintojas jau būna parinkęs tinkamiausias sėklų rūšis, kurios suformuoja tankų, pavėsyje galintį augti žolės paklotą.
Norint dekoratyvesnės vejos, reikia atsižvelgti į šešėlio intensyvumą. Jeigu šešėlio nedaug, mišinyje galėtų būti daugiau pievinės miglės sėklų. Pievinė miglė yra ištverminga, jos lapeliai itin siauri, dėl to veja atrodo labai gražiai. Šių sėklų taip pat galima nusipirkti atskirai ir įmaišyti į turimą mišinį.
– Aptarkime dažną situaciją, kai dalis vejos auga saulėtoje vietoje, dalis pavėsyje. Ar turime sėti du skirtingus mišinius?
– Taip, galima sėti skirtingus mišinius, ypač jeigu augimo sąlygos toje pačioje teritorijoje kardinaliai skiriasi. Tokiu atveju, siūlyčiau saulėtą vietą ir paunksmę apsėti toms vietoms pritaikytais mišiniais, o teritorijas jungiančioje dalyje sėklų mišinius sumaišyti. Taip išeitų toks gražus perėjimas iš vienos dalies į kitą ir nebūtų griežto jų atskyrimo. Juk skirtingų mišinių veja skirsis savo faktūra ir spalva.
– Kokios problemos dažniausiai kyla, auginant veją paunksmėje?
– Dažniausiai žmonės skundžiasi samanomis. Jeigu saulės jūsų teritorijoje tikrai mažai, nereikia stebėtis, kad veja pavėsyje auga sunkiai, ir net specialus mišinys tokiu atveju gali neišgelbėti. Kartais reikia pažiūrėti filosofiškai ir pasidžiaugti, kad samanos gražiai padengia tuos išplikusius vejos plotelius, kuriuose niekas kitas augti, panašu, ir negali.
– Kaip vis dėlto kovoti su samanomis?
– Yra galimybė jas panaikinti specialiomis trąšomis, kurios sukurtos Fe (geležies) pagrindu. Jos samanas tarsi apdegina, tad paskui reikia jas iš vejos išgrėbti. Išgrėbus turime tuščius plotelius, nepalikime jų tiesiog taip. Visa esmė tokia – padarėme vietos naujai žolei, tad turime jos papildomai įsėti į išdegintus plotelius.
Taip pat galite rinktis kitą išeitį – pavėsingoje vietoje atsisakyti vejos. Vietoj to galite sodinti kiliminius augalus, kurie puikiai pakenčia pavėsį: žiemę, pachisandrą, gebenę.
– Pakalbėkime apie dar vieną problemą – po žiemos išplikusią veją. Ką daryti, kad taip nenutiktų?
– Tiesa, tirpdamas sniegas suformuoja plutelę, kuri neleidžia patekti orui. Tose vejos vietose, kur metamos didelės sniego krūvos, pavasariop žolė iššunta. Vienas iš būdų to išvengti – neleisti tam sniegui ilgai užsistovėti. jei tik galite, nemeskite sniego į krūveles ant vejos.
Jeigu vejos plotas nedidelis, pavasarį ant sniego krūvų galima barstyti pelenus, durpes – tamsi spalva pritraukia saulės spindulius ir pagreitina tirpimą.
Sniegui aptirpus reikėtų tą veją gerai išgrėbti, t.y. įleisti oro. Jeigu turite seną veją, tuomet ją išaeruokite, kad atsistatytų žolės šaknys ir pavasarį ji greičiau sužaliuotų.
– O veja pavėsyje serga daugiau nei ta, saulėje auganti?
– Nebūtinai, tačiau daugiau šansų pasireikšti tokioms ligoms, kaip miltligė – ypač jeigu pavėsis yra drėgnas, jei toje vietoje per lietingas vasaras ilgiau užsistovi vanduo. Apskritai veja mėgsta drėgmę, bet kai jos būna per daug, galimybė atsirasti grybinėms ligoms, natūralu, padidėja.
Ką tokiu atveju daryti? Specialių priemonių nėra, tik tokios vejos neužleiskite, t.y. laiku nupjaukite žolę, kad drėgmei nebūtų kur kauptis.
Ir stebėkite, jeigu žolė sunkiai auga, nereikia jos pjauti labai žemai, kad ji visiškai neišpliktų. Kuo daugiau žaliosios masės, tuo daugiau galimybių vykdyti fotosintezę ir stiprėti. Be to, susidaro natūralus pavėsis, kuris neleidžia taip greitai drėgmei išgaruoti.
Jeigu veja auga neblogai ir yra tanki, tada galima nelaikyti jos aukštos.
– Gal turite dar kokių patarimų, kaip veją pavėsyje išlaikyti gražią ir sveiką?
– Vieno recepto nėra, ją tiesiog reikia mylėti (šypsosi). Pavėsis savaime yra šiek tiek problematiškesnė vieta, tačiau daug kas priklauso nuo jo intensyvumo. Jeigu pavėsis susidaro nuo medžių lapų ir yra toks dalinis, žolei tai gali patikti, ypač tokiomis karštomis vasaromis kaip ši. Tokioje vietoje sausrų metu veja būna netgi gražesnė nei saulėtoje dalyje. Taigi pavėsis kartais gali ir pasitarnauti vejos grožiui.
Šaltinis: www.geltonaskarutis.lt
