Neišmeskite sudeginus medį likusių pelenų – juos galima panaudoti darže ir sode.
Medžio pelenų sudėtis
Geriausias būdas panaudoti pelenus – išbarstyti juos ant daržo lysvių. Bet turite tai daryti atsargiai, saikingomis dozėmis, nes medžio pelenai didina pH lygį.
Medžio pelenuose yra kalcio karbonato (apie 25 procentai), kalio (3 procentai) ir kitų naudingų elementų, tokių kaip fosforas, manganas, cinkas. Kalbant parduodamų trąšų terminais, medžio pelenų santykis 0-1-3 (azotas-fosforas-kalis).
Fosforas naudingas gėlių spalvingumui ir vaisių skoniui, kalis skatina augimą. Taip pat medžio pelenuose aptinkama ir daugiau mikroelementų, pavyzdžiui, magnio, geležies, boro ir kitų. Jų kiekis gali skirtis priklausomai nuo medienos rūšies.
Kokios medienos pelenus galima naudoti
Naudingiausi kietmedžio pelenai, nes juose yra daugiau mikroelementų nei spygliuočių medžių pelenuose.
Dar vienas dalykas, kurį turite žinoti – daugiau kalio ir kitų mikroelementų yra nugenėtų medelių pelenuose, o štai senesnių medžių pelenuose maistinių medžiagų koncentracija yra gerokai mažesnė.
Organinėje sodininkystėje taip pat galima naudoti malkų ar medinių padėklų pelenus. Tačiau bet kuriuo atveju turite vengti pelenų, kurie lieka sudeginus kartoną, dažytą medieną ar cheminėmis medžiagomis apdorotą medį.
Taip pat galima naudoti medžio anglies pelenus, tačiau venkite akmens anglies pelenų, mat juose yra daugiau metalų.
Jeigu norite pelenus laikyti ilgesnį laiką, supakuokite juos į popierinius maišus, o jei apsaugoti nuo drėgmės – pakuokite į sandarius maišus.
Kaip naudoti medžio pelenus sode
Medžio pelenus žerkite tiesiai ant dirvožemio, kuriame sodinsite daržoves. Tai reikia daryti vėlyvą žiemą. Kvadratiniam metrui turi tekti nuo 50 iki 70 gramų pelenų. Mažesniais kiekiais galima naudoti pelenus bet kuriuo metų laiku.
Gerina kompostą
Pelenai labai naudingi ruošiant kompostą. Pelenai papildo mikroelementų atsargas, prideda kalio ir fosforo, tačiau dėl pelenų gebėjimo keisti dirvožemio pH, venkite pernelyg didelio jų kiekio. Taigi, kai ruošiate kompostą, užberkite šiek tiek medžio pelenų sluoksniais kas 15 centimetrų. Jeigu jūsų komposte daug vaisių žievelių ar kitų rūgščių atliekų, pelenų kiekį galite didinti.
Atbaidykite kenkėjus ir vabzdžius
Atsargiai naudojant, pelenai gali būti puiki priemonė nuo kenkėjų, pavyzdžiui, šliužų ir sraigių, nes jie iš jų kūnų ištraukia vandenį. Paskleiskite pelenus aplinkui daržo lysves ar po medžiais, kuriuos norite apsaugoti nuo kenkėjų. Tik venkite storo sluoksnio ir berkite pelenų saikingai, nes labai didelis jų kiekis padidins pH lygį ir druskų kiekį dirvožemyje.
Dar šis tas apie medžio pelenų naudojimą
1. Naudokite pelenus, jeigu dirvožemis yra labai rūgštus. Daugumai augalų patinka rūgštokas ar neutralus dirvožemis, kurio pH lygis svyruoja nuo 6 iki 7. Jeigu dirvožemio pH neutralus, neperdozuokite pelenų.
2. Tokios daržovės kaip pomidorai, brokoliai, kopūstai, gražgarstės, artišokai, vijoklinės pupelės, šparagai, burokai ir daugybė kitų mėgsta šiek tiek šarminį dirvožemį, kurio pH lygis svyruoja nuo 6 iki 7,6.
3. Medžio pelenai labai tinkami Briuselio, paprastiesiems, žiediniams kopūstams, kuriuos dažnai užklumpa gumbo ligos.
Atsargumo priemonės
1. Kadangi pelenai pasižymi dideliu šarmingumu, liečiantis su jais būtina saugoti akis ir mūvėti pirštines. Jei pelenai itin smulkūs ir barstote juos dideliame plote, kvėpavimo takus apsaugokite specialia kauke.
2. Nemaišykite ir nenaudokite pelenų kartu su azotinėmis trąšomis, pavyzdžiui, amonio sulfatu, karbamidu ar amonio nitratu. Šių rūšių trąšos esant aukštam pH lygiui, pavyzdžiui, kontaktuodamos su medžio pelenais, išskiria amoniaką.
3. Nebarstykite pelenais sodinukų.
4. Nebarstykite pelenų lietui lyjant, nes itin svarbus elementas kalis (teigiamai veikiantis žiedų ir vaisių mezgimąsi), kurio pavidalas tirpus, bus paprasčiausiai nuplautas.
5. Medžio pelenai netinkami rožėms, rododendrams, azalijoms ir bulvėms. Kartkartėmis tinkamai naudodami pelenus sode be didesnio vargo pakeisite dirvožemį ir pagerinsite jo būklę.
