Sodininkams nuolat iškyla problemų ne tik dėl nenuspėjamų kurmių, tačiau ne jie vieni apsunkina darbus. Neretai galvos skausmu tampa ir kurklių apsilankymas darže. Kuo jie išsiskiria ir, kaip juos išprašyti iš savo aplinkos, pataria Aleksandro Stulginskio universiteto prof. dr. Honorata Danilčenko.
Kas tai yra
Paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa), kurklinių (Gryllotalpidae) šeimos vabzdys, dar vadinamas parpliu, turkliu ir net sausumos vėžiu. Jis iš tiesų primena upinį vėžį. Gyventi jam labiausiai patinka drėgnose dirvose. Stiprūs dantys ir priekinės letenėlės padeda rausti urvus. Jis graužia viską, kas pasitaiko kelyje, dažniausiai tai būna sodintų daržovių šaknys.
Apvytęs augalas baigia savo vegetaciją ir po to lengvai išsirauna. Nuo augalo įvairiomis kryptimis driekiasi piršto storio urveliai, bylojantys, kad kurklys keliauja toliau. Į daržus kurkliai dažniausiai patenka su mėšlu. Šis kenkėjas savo pranoksta visus kitus tuo, kad jo beveik neįmanoma pagauti.
Kaip atskirti
Išsiskiria ir išore: kūnas stambus, 35–55 mm, tamsiai rudas, tik galva ir krūtinė tamsesni, o pilvelis beveik tris kartus ilgesnis už krūtinę. Turi labai dideles akis, ilgus ūsus – antenas ir dvi poras čiuptuvų. Priekinės galūnės puikiai pritaikytos rausti žemę.
Kur gyvena
Kurkliai gyvena žemėje, negailestingai 10–15 cm gylyje rausdami urvus ir žalodami požemines augalų dalis. Kenkia viskam, kas auga – daržovėms, šakniavaisiams, daigynams. Taigi yra tikras daržininkų siaubas. Jų kiaušiniai panašūs į skruzdėlių, tik didesni, o ką tik išsiritę kurkliukai primena neįprastai dideles skruzdėles.
Vabzdžiai gerai jaučiasi gyvendami žemėje, bet ir gerai skraido, bėgioja, plaukia. Į žemės paviršių išlenda retai, dažniausiai naktį. Žiemoja žemėje iki 2 m gylyje, o labiausiai mėgsta šiltas kompostų krūvas. Minta dirvoje gyvenančiais gyviais: vabzdžiais, sliekais, bet apskritai yra polifagai – minta įvairiu maistu.
Dauginimasis
Jie greitai ir gausiai dauginasi, todėl vargu ar būtų galima laikyti naudingais daržo pagalbininkais. Kurkliai poruojasi gegužę. Lizde gali būti keli šimtai kiaušinių, iš kurių išsirita lervos. Kurklį iš jo gyvenamosios zonos išgyvendinti sunku.
Naikinimas
Vabzdžių naikinimui skirti cheminiai preparatai tik kuriam laikui juos atbaido, tačiau vėliau jie vėl grįžta į tas pačias vietas. Vienas paprastas būdas yra rudeniop, rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje, darže iškasti apie 50 cm gylio duobę ir ją prikrauti mėšlo, ypač tinka arklių.
Kurkliai žiemoti ieško šiltesnės vietos, tad ir įsirausia į mėšlo krūvą. Tad orams atšalus, duobę reikia atkasti ir visą turinį paskleisti plonu sluoksniu, tuomet jie sušąla. Jie taip pat nemėgsta chrizantemų kvapo. Jei smulkiai supjaustytus chrizantemų stiebus sumaišysite su dirvožemiu, kurkliai iškeliaus į kitą lauko dalį (pas „nemėgstamą“ kaimyną).
Taip pat kurkliai bėgs, jei silkinių žuvų gabaliukus užkasite tarpueiliuose ar prie augalų. Jei ant kurklių esate itin įtūžę, sugrūskite kiaušinių lukštus, suvilgykite juos saulėgrąžų aliejumi ir negiliai įterpkite į dirvožemį. Kurkliams taip pat nepatinka vištų mėšlas, česnakų, serenčių ir kanapių kvapas, šviežiai kalkinta dirva.
Kiti naikinimo būdai
Daržovių ir kitų sodinukų daigus nuo kurklių apsaugosite, jei aplink daigus į dirvožemį 5–6 cm gylyje įkasite skardos ar plastikines polietileno juostas, 2–2,5 cm iškilusias virš žemės paviršiaus. Po stipraus lietaus urveliai prisipildo vandens, tad kurkliai pradeda rausti naujus, tuomet jie labai gerai matomi ir taip juos galima sugaudyti.
Per sausrą įkaskite į žemę indelius, pripildytus vandens (iki viršaus nepripilti kelių centimetrų) šiek tiek žemiau nei žemės kraštas. Kurkliai jaučia drėgmę ir įkritę į indelius negali iš jų išsikapanoti. Taip sugaudysite ne tik kurklius, bet ir mažas pelytes. Didžiausi natūralūs kurklių priešai – kurmiai, bet ir jie darže nėra pageidaujami.
Gegužės ir birželio pradžioje galima tris kartus supurenti dirvą daržo tarpueiliuose – taip sunaikinami kenkėjų lizdai. Jeigu birželį išpurensite žemę 15–20 cm gyliu, daug kiaušinėlių išversite lauk. Juos lieka surinkti ir sunaikinti. Paukščiai taip pat noriai juos renka. Kad žinoti, kur kasti, kitų metų gegužės pradžioje ant žemės išdėliokite šviežio mėšlo ir uždenkite faneros/kartono/ruberoido lakštu. Kurkliai po jais raus lizdus ir dės kiaušinius. Po 20–30 dienų galite visai nesunkai šiuos lizdus rasti ir sunaikinti. Tai galima daryti ir liepos mėnesį, jeigu augalai jų neždengę lapais. Jeigu taip, tai nieko nepadarysi, kentės ir augalai, nes kurkliai jau bus stipresni.
