Įlįsti pasikaitinti nurinkus rudeninį derlių, atšvęsti naujus metus, ar pravėrus duris įkvėpti gaivaus pavasarinio žemės kvapo – pirtis toli gražu nėra vien vasaros atributas. Nusprendusiems įsirengti ją kaip atskirą pastatą, susiduriama su galybe niuansų, būdingų tik šiam pastatų tipui. Į kuriuos pagrindinius aspektus atkreipti dėmesį statant arba užsakant pastatyti pirtį, pataria tuo užsiimančių įmonių atstovai.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „4 dažniausios ir didžiausios pirties įrengimo klaidos
Specialistai pataria, kaip naikinti pelėsi virtuvėje
Rasoja plastikiniai langai? Sužinokite, ką daryti
Pamatai. Nedidelei pirčiai pamatai ruošiami kaip lengvos statybos statiniams. „Pamatai rąstiniam statiniui daromi dažniausiai poliniai su rostverku, o jei gruntas nestabilus, netvirtas, jie gali buti ir gręžtiniai. Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Dažnai, jei pirtis statoma kaip laikinas statinys, pamatai išvis nedaromi, o statoma ant laikinų kolonų su apatine karkasine plokšte“, – teigia D. Sudvojus.
Nors pirčių gali būti ir mūrinių, dauguma jų yra medinės ir skiriasi daugiausiai savo statybos ypatumas. Medinės pirtys būna rąstinės arba karkasinės.
Mediena. Pirties įrengimui gali tikti daugelis medžių – kedras, liepa, rečiau drebulė ar juodalksnis, tiesa, rąstinėse pirtyse tvirtas pozicijas laiko spygliuočiai, iš kurių aiškus lyderis yra pušis. „Pačios rąstinės pirties statyba, kaip ir kitu rąstinių statinių, vykdoma iš spygliuočių medienos. Pačią sauną vėliau kai kas apšildo ir apkala dailylentėmis iš lapuočio, kadangi ji nesisakuoja. Kita vertus, dažnas šiai dienai palieka spygliuočio rąstus, tik juose įrengia lapuočio atramas, kad nesisakuotų“, – teigia D. Sudvojus.
Karkasinių pirčių karkasui tinka ir lapuočiai, tačiau nereikėtų rinktis beržo, kadangi ši medžio rūšis yra labiau linkusi pūti.
Rąstinės pirtys. Lygiai taip pat, kaip ir statant namus, rąstinės pirtys statomos iš medienos, naudojant natūralius, obliuotus, šlifuotus ar frezuotus, džiovinto ar „šlapio“ medžio rąstus. Tiesa, išdžiūvusios medienos naudojimas (iki 20% drėgnumo) yra racionalesnis pasirinkimas, nes sumažėja tiek sėdimo laikas, tiek jo intensyvumas. Rąstinis statinys padės sutaupyti bent jau išorinei apdailai – atviri rąstai suteikia statiniui autentiškumo.
Karkasinės pirtys daromos kiek kitaip – iš tąšų pastatomas medinis karkasas, ertmės užpildomos izoliacinėmis medžiagomis, o išorė bei vidus apkalamas dailylentėmis. Tąšai gali būti ir lapuočių medžių (liepa,drebulė ir kt.), tačiau, kaip minėta, svarbu, kad tai nebūtų lengvai pūvanti mediena. Kai kurios įmonės siūlo dalinai baigtas pirtis – jei ne visai pasitikite savo jėgomis pastato konstrukcijos statybose, tačiau žinote kaip atlikti izoliaciją, tokiu būdu galite sutaupyti.
Izoliacija. Šis aspektas itin svarbus karkasinėms pirtims. Izoliacija ne tik turi sulaikyti šilumą, tačiau apsaugoti nuo drėgmės kondensavimosi tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Tad užpildžius pirties karkasą izoliacinėmis medžiagomis (pavyzdžiui, mineraline ar akmens vata), įrengiamas drėgmę ir garą izoliuojantis sluoksnis – tam gali tarnauti ir karščiui atsparus polietilenas, ypatingai kruopščiai įtvirtintas ten, kur siena jungiasi su lubomis. Šiais laikais dar naudojamas specialus plėvelės su aliuminiu sluoksnis, siekiant pagerinti šilumos atspindėjimą – jis paslepiamas po dailylentėmis, paliekant oro tarpą. Tam tikrų rūšių tokios plėvelės gali atlikti ir garo izoliacijos funkciją, tad uždėjus vieną sluoksnį, papildomo tiesti nebereikės. Kitas svarbus aspektas – apkala. Pirčių žinovai primygtinai rekomenduoja palikti tarpą tarp garo izoliacijos ir dailylenčių – jis turi siekti bent 3-4 cm. Tinka įvairių medienios rūšių dailylentės, bet geriau vengti sakingų medžių.
Ar reikia apšiltinti rąstinę pirtį? Vieningos nuomonės dėl šio klausimo nėra. Vieni palieka rąstus atvirus, kiti šildo pastatą iš vidaus arba iš išorės, kiti įsirengia garo izoliaciją ir garinę apkala dailylentėmis. Tokie sprendimai padidina šiluminę varžą, kas lemia greitesnį įšilimą, apsaugo nuo sakingos medienos poveikio. Tiesa, sprendimas apšiltinti priklauso nuo krosnies galingumo – jei ji pakankamai galinga, didelių problemų tiek šildant, tiek vėliau džiovinant pirties sienas, galite ir neturėti. Tiesa, bet kokiu atveju rekomenduojama nuo drėgmės impregnantais apsaugoti apatinius rąstus. Matuojant pagal kainą, 1 kv.m karkasinių pirties sienų kainuoja 100-250 Lt pigiau nei rastinio pastato.
Langai ir durys. Šviesai patekti į pastatą, priešpirtyje galima įsirengti langą ar keletą, priklausomai nuo pirties dydžio. Ar jums reikia langų pačioje garinėje, nuspręsti turite jūs patys – vienos taisyklės nėra. „Vyksta ginčai ar pačioje saunoje lango reikia, ar nereikia. Aš asmeniškai manau, kad saunoj langas turi būti – malonu, sėdint saunoje dairytis. Kiti sako – ne, man maloniau prietema, man taip labiau patinka. Tai, be abejo, yra žmonių nuomonė ir kaip kas nori, taip tas daro. Tačiau aš vienareikšmiškai pasisakau už medinius pirties langus. Negalima dėti plastiko vien tik dėl to, kad įšilęs plastikas skleidžia cheminius junginius“, – teigia A. Pranckevičius.
Vidinėse pirties patalpose naudojamos grūdinto stiklo durys. Grūdintas stiklas geras tuo, kad mechaninio poveikio metu subyra, o ne sudūžta. A. Pranckevičius taip pat siūlo stiklines duris naudoti ir įeinant į pastatą. „Nėra tam recepto. Būna tokių pirčių, kur reikia daryti langines bei tvirtas medines duris, nes taip būna saugiau. O jeigu pirtis kur nors prie namų, geriau dėti stiklines duris. Priešpirtyje yra malonu daugiau šviesos“, – teigia pašnekovas.
Pirties stogas. Pirties stogo danga gali būti praktiškai bet kokia – nuo skardos iki bituminių čerpių. Norint suteikti pastatui daugiau autentiškumo, galima šį pastatą dengti senovėje naudojamomis medžiagomis – tarkime, nendrėmis, tačiau nedideliam pastatatui toks sprendimas būtų neekonomiškas. Stogai gali būti tiek vienšlaičiai, tiek dvišlaičiai, jiems, kaip ir gyvenamųjų pastatų stogams turi būti įrengta difuzinės plėvelė bei perdanga, tačiau ją reikia įrengti tik garinėje (naudojant bent 10 cm storio izoliacinės vatos) – kitose pirties dalyse, priepirtyje tai nėra būtina.
Pastato priežiūra. Rąstinis pirties pastatas reikalauja minimalios priežiūros. Daugiausia pastatus veikia saulė, kuri ilgainiui gali išblukinti medienos spalvą. „Pavėsyje stovinčią pirtį reikia dažyti rečiau, o jeigu ji stovi saulėtoje vietoje, ją veikia UV spinduliai, ir dažyti reikėtų kone kas metai. Žinoma, čia savininko pasirinkimas – jei nedažysi, nieko blogo nenutiks. Svarbiausia, kad medis būtų apsaugotas nuo drėgmės, nepūtų rąstai. Šiais laikais tam yra gerų hidroizoliacinių priemonių“, – pasakoja A. Pranckevičius.
Sekite visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!
