Nuosavo namo statyba ir šiais laikais yra reikšmingas etapas žmogaus gyvenime. Dabar juos dažniausiai stato pasamdyti statybininkai, tačiau jums priklausančio šimtatūkstantinio projekto statybos pabaiga, kad ir atlikta ne savo rankomis, vis tiek palieka didelį emocinį pėdsaką. Natūralu, kad norite juos pasistatyti kuo patogesnius ir gražesnius, todėl vieni pirmųjų sutiktų žmonių namo statybos grandinėje bus architektai arba projektuotojai. Kaip su jais kalbėtis? Kokius kriterijus jiems pabrėžti? Kaip pasiekti, kad architektas tiksliai suprastų Jūsų lūkesčius? Patarimais dalijasi architektas Vytenis Skroblas.
Kaip pasirinkti architektą
V. Skroblas pataria, jog produktyviausiam bendradarbiavimui reikėtų rinktis tą architektą, kurio darbai ir stilius jums patinka. „Pasiklausinėti rekomendacijų yra naudinga – geriausia reklama yra geri atsiliepimai. Tačiau tai gali ir nieko neparodyti. Reikėtų pasidomėti, ar internete, ar realybėje, architekto suprojektuotais pastatais, apžiūrėti juos bent jau iš išorės. Rekomendacijos gali būti geros, tačiau galbūt jums nepatiks architekto stilius. Patirtis taip pat svarbi – kiekvienoje profesijoje ji suteikia daugiau žinių, tačiau jeigu matote gana gerą rezultatą, vadinasi, žmogus patirties turi. Tarkime, kai jauni architektai dirba su garsiu, geru, rimtu profesionalu, jie patirties įgauna greitai“, – sako pašnekovas. Jeigu yra galimybė, geriausia būtų susitikti su keliais architektais. Paklauskite jo apie mėgstamą stilių, išdėstykite savo vaizdinį, kaip turi atrodyti jūsų namas.
Vizija
Pirmajame susitikime su architektu, komunikacija yra itin svarbi – juk mėginate abstraktų vaizdinį savo galvoje paversti projektu ant popieriaus ar kompiuteryje, o vėliau – realiu namu.
Jeigu name gyvensite su partneriu, reikėtų suderinti lūkesčius tarpusavyje, kad sutaupytumėte savo laiko, tuo atveju, jeigu bendraujant su architektu netikėtai iškiltų įvairių skirtumų tarp jūsų ir antrosios pusės vizijų. Susitarkite, kaip pristatysite savo viziją – galbūt daugiau kalbės tik vienas iš jūsų, galbūt dalinsitės idėjomis kartu, tačiau verta pasistengti, kad pirminis įsivaizdavimas atitiktų jūsų abiejų poreikius. Tiesa, architektas susitikimo metu gali pasiūlyti naujų sprendimų, todėl jei požiūris į juos skiriasi, neskubėkite ir ramiai juos įvertinkite.
Pristatant namo viziją reikėtų atsižvelgti į tiek į eksterjerą, tiek į vidines erdves – atsižvelkite į tai, kiek kambarių norėsite turėti, kiek žmonių name gyvens, žvelgiant į ateitį. Pamąstykite, kokie jūsų išorės ir vidaus erdvių reikalavimai, kaip gyventojai naudosis viena ar kita namų patalpa, prisiminkite savo pomėgius ir pamąstykite, ar jie turėtų užimti svarbią vietą jūsų name. Apgalvokite ir kitus aspektus, tarkime, ar norite visiškai atsitverti nuo aplinkinių namų, galbūt kažkuriose patalpoje norėtumėte plačių langų per visą sieną, ar turėsite naminių gyvūnų, ir į kurią pusę turėtų būti nukreipti jūsų miegamojo langai. Architektas taip pat gali klausti daug ir įvairiausių klausimų apie jūsų gyvenimo būdą – tai leis jam susidaryti nuomonę apie jūsų lūkesčius. Bendraudami su architektu nebijokite užduoti klausimų, jeigu nesuprantate terminlogijos ar kai kurių procesų.
Kai kurie žmonės į susitikimus ateina jau nusipiešę vidinį pastato išplanavimą, tačiau, pasak V. Skroblo, vertinant architekto pasiūlymus toli gražu ne visada verta užsispyrusiai savojo išplanavimo laikytis. Tokiuose planuose neretai būna funkcinių planavimo klaidų, kurias sunku įvertinti neturint pakankamai žinių.
„Esu pastebėjęs, kad dažniausiai atsineštame plane nėra tinkamo ryšio tarp patalpų. Pastatas yra nepadalintas į zonas. Gal užsakovui atrodo gerai ir gražiai, tačiau patogiausia, jei namas turi gyvenamąją zoną, miegamają zoną, ūkinę zoną – visas jas atskirai. Kartais būna, jog plane vonia yra tokioje vietoje, kad kuomet bus einama praustis prieš miegą, reikės pereiti kone visą gyvenamąją zoną. Tai nepraktiška. Kambarių dydžius žmonės paprastai nusistato gana tiksliai – jie atsižvelgia į gyventojų skaičių, finansines galimybes, tačiau būna, kad pasitaiko disproporcijų – miegamieji labai maži, o svetainė neįtikėtinai didelė. Na, gal ir gerai, jeigu norima didelio bendro kambario, tačiau pažiūrėjus į kitas patalpas būna matyti, kad kambarys yra tiesiog neproporcingai didelis“, – pasakoja V. Skroblas.
Architektas teigia, jog kartais žmonės kaip pagrindą atsineša ir katalogų ar nuotraukų su jau įgyvendintais sprendimais, tačiau taip pat, rodydami į tam tikras nuotraukos vietas, pasakoja, kokių sprendimų norėtų vienoje ar kitoje erdvėje. Tai architektui gali padėti geriau įvertinti jūsų skonį, mėgstamą stilių ir kitus aspektus.
Projektavimas
Po pirmojo susitikimo, jei užsakovo ir architekto požiūriai sutapo, aptariama suma, pasirašoma sutartis. „Tuomet idealiausia, jei užsakovas ant popieriaus parengia projektavimo užduotį. Ji priklauso ir teisiškai. Joje nurodoma, koks namas turėtų būti, koks apytiksliai turėtų būti gyvenamųjų patalpų plotas, apskritai, kaip jis turi atrodyti – vieno aukšto, dviejų, vieno su mansarda ir panašiai“, – pasakoja V. Skroblas. Šis dokumentas privalomai pateikiamas techninio ar techninio darbo projekto dokumentacijoje. Tuomet pagal projektavimo užduotį rengiami pasiūlymai, eskizai, vizualizacijos.
Darbui pradėti, turėsite pasirūpinti šiais dokumentais:
–Pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį. Šis dokumentas gaunamas Registrų centre, įregistravus žemės sklypo nuosavybės teisinę registraciją.
–Sklypo ribų planas – sklypas turi būti suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.
–Topografinės nuotraukos. Atlikus matavimus sklype ir jo prieigose, duomenys apie reljefo aukščius, esamus statinius, kelius, takus, jų dangas, želdinius, požeminius ir antžeminius inžinerinius tinklus bei kita, pateikiami topografinėje nuotraukoje skaitmenine forma (laikmenoje) ir popieriuje su suderinimais. Svarbu pažymėti, jog šis dokumentas turi būti ne senesnis nei dveji metai.
Tam tikrais atvejais, gali reikėti ir kitų dokumentų:
–Besiribojančių kaimyninių sklypų savininkų raštiški sutikimai. Tarkime, jeigu statote arčiau nei 3 m nuo sklypo ribos ir kiti atvejai.
–Banko sutikimas – jeigu žemės sklypas įkeistas (pavyzdžiui, paimta paskola).
–Sodų bendrijos sutikimas – jei statoma sodų bendrijos teritorijoje.
Bei kiti sutikimai, atsižvelgiant į konkretų atvejį.
Turint visus reikiamus dokumentus, užpildomas prašymas Nustatytiems specialiesiems architektūros reikalavimams gauti. Dokumentų kopijos pridedamos prie prašymo. Architektūros reikalavimus išduoda savivaldybės, kurioja ruošiamasi statyti, administracija.
Pradedant projektuoti arba prieš projektavimą, jeigu reikia, gaunamos prisijungimo sąlygos prie esamų inžinerinių tinklų iš inžinerinius tinklus eksploatuojančių organizacijų.
Projektuojant padeda ir atlikti grunto geologiniai tyrimai. Atlikus geologinius tyrimus galima suprojektuoti atitinkamus pamatus ir išvengti pamatų sėdimo.
Kadangi statotės namą sau, būkite pasirengę smulkiai išaiškinti, ko norite. Geriausiai tai, kaip jūsų vizija atrodys tikrovėje, matoma, kai paruošiamos pirmosios vizualizacijos. Geras architektas visuomet diskutuos, stengsis suderinti jūsų lūkesčius su realiomis galimybėmis.
„Labiausiai supranti žmogų bendraudamas, o ne skaitydamas surašytą dokumentą. Juk visko nesurašysi. Turi vykti dialogas, diskusijos, kitaip nieko neišeis. Svarbu, kad bendravimas ir požiūris sutaptų“, – pastebi V. Skroblas. Namo išvaizdą sudaro visuma, todėl jeigu būtinai norite vienos detalės, tarkime, čerpinio stogo priderinto prie jūsų namo, o ši detalė vizualiai prastai derės, geras architektas jums apie tai užsimins.
Tuomet vyksta nuoseklus ir aktyvus užsakovo ir archtekto bendradarbiavimas. Susitikimų skaičius priklauso nuo konkretaus užsakovo. Projektavimo metu gali įvykti nuo kelių iki keliolikos susitikimų, priklausomai nuo namo sudėtingumo ar pačių užsakovų noro tiksliai suderinti projektą. Susitikimų skaičius gali būti įvairus, tačiau kaina nuo to nesikeičia – ji skaičiuojama pagal galutinį projektą. „Kai kurie labiau pasitiki architektu, kiti turi daugiau žinių ir supranta daugiau. Vieniems žmonėms labai svarbus pastato eksterjeras, jie gilinsis į smulkias detales, tokiu atveju susitikimų padaugėja“, – pasakoja V. Skroblas.
Įvykus paskutiniam su projekto derinimu susijusiam susitikimui ir užsakovui likus patenkintam projektu, parengiama projekto techninė dokumentacija, vėliau paruošiamas prašymas leidimui statyti gauti (statant gyvenamąjį namą iki 80 m2 – rašytiniam pritarimui statyti). Pagal įstatymus jį institucijoms teikia statytojas, tačiau paprastai prašymus padeda paruošti architektas. Projektą pateikus į „Infostatyba“ sistemą, jį tikrina nustatytos institucijos ir subjektai. Leidimą statyti išduoda savivaldybės, kurioje statomas gyvenamasis namas, administracija.
Pasitaiko atvejų, kad statant namą iškyla įvairių naujų pakeitimų, nenumatytų projekte. Tokia situacija gali susidaryti dėl įvairių sąlygų, taip pat finansinių galimybių. Reikėtų atsižvelgti, ar pakitimai kardinalūs – jei tarkime, jūs nusprendžiate daryti kito tipo pamatus, būtina pasitarti su architektu, kaip šis sprendimas paveiks namo konstrukciją. Tuomet jūsų projekte reikės apskaičiuoti kitas konstrukcines reikšmes ir apkrovas.
Taip pat su architektu galite sudaryti ir projekto vykdymo priežiūros sutartį. Ji pasirašoma atskirai, arba sudarant projekto sutartį. Tai kainuos kiek daugiau, tačiau būsite tikri, kad namas statomas pagal projektą.
