Advento laikas – Kalėdų laukimas ir pasiruošimas joms. Kaip per šventes galima papuošti savo namus: tradiciškai ar įdomiau ir originaliau, ne visai tradiciškai, teiraujamės UAB „Jūsų sodui” direktoriaus Petro Basalyko.
Adventas – pasiruošimas Kalėdoms
Anot P. Basalyko, visai nedaug beliko iki pačios svarbiausios šaltojo ir tamsiojo pusmečio šventės – Šventų Kalėdų. Kitados jos buvo siejamos su saulės grįžimu, žiemos saulėgrįža, o krikščionybei pasaulyje įsitvirtinant su kūdikėlio Jėzaus gimimu, užtekėjusia išganymo vilties saule. Adventu prasideda bažnytiniai metai, o kasdieniame gyvenime gruodis yra kalendorinių metų pabaiga. Tuo metu skubame, bėgame, genami neužbaigtų darbų, neparašytų ataskaitų, nesuvestų balansų…
Tad stabtelėkime ir susimąstykime, juk prasideda advento laikas, o dar vėliau mus aplankys Kalėdos, ramiai užbaikime metus. Pats žodis adventas kilęs iš lotynų kalbos adventus ir reiškia atėjimą. Advento pradžia laikoma šv. Andriejaus šventė, o pabaiga – Kūčių vakaras. Advento laikas, tai prieškalėdinis susikaupimo laikotarpis – keturios savaitės, apytikriai nuo šv. Andriejaus, t.y. nuo lapkričio 30 dienos, skirtas pasiruošimui Kristaus atėjimui, Kalėdoms – savęs ir gyvenamos aplinkos valymui. Šiuo laiku šeimininkių šluostės pasiekia ir tas vietas, kurios per metus mažiausiai liestos – langus, baldų užstumtus plotus, palubes… Bet daug svarbiau yra apvalyti savo kūną ir sielą. O tam, kad jaustumėme šventės artėjimą, verta pasirūpinti ir aplinkos papuošimu namuose bei darbovietėje.
Floristinė kompozicija – vainikas
Belieka prisiminti ir atsigręžti į praeitį, kur gyvenimo tėkmė buvo daug natūralesnė, diktuojama gamtos ritmų. Viena seniausių floristinių kompozicijų – vainikas, simbolizuojantis amžinybę, begalybę, tęstinumą. Spalvomis ir kvapais puošia mūsų namų išorę ir vidų, pažymi laukiamą šventę ir metų laikus. Labiausiai paplitęs Advento vainikas, kuris padeda sukurti susikaupimo, ramybės, laukimo ir prisiminimų atmosferą. Kartu su raudonais puansetijų lapais, bugienio uogomis, piešiniais ant indų ir staltiesių šventiniai vainikai yra neatsiejama Šventų Kalėdų vakaro dalis.
Žinoma, kad jau prieš krikščionybę germanų tautos šaltomis gruodžio dienomis į vainikus įstatydavo degančių žvakių – tai simbolizuodavo ateisiančios pavasario šilumos ir šviesos viltį. Skandinavijos šalyse aplink vežimo ratą būdavo išdėliojamos žvakės ir žmonės melsdavosi šviesos dievui, kad šis pasuktų „Žemės ratą“ atgal į saulę, prailgintų dieną ir gražintų šilumą.
Advento vainikas nupinamas ir papuošiamas pirmąją Advento dieną. Jame įtvirtinamos keturios raudonos storos žvakės: pirmąją savaitę vakarais deginama viena žvakė, antrąją – dvi, o prieš pat Kalėdas dega visos keturios žvakės. Beje, parduotuvėse galima paieškoti specialių Advento žvakių – jos būna skirtingo dydžio. Pradedama deginti nuo didžiausios, o paskutiniąją savaitę visos žvakės būna susilyginusios. Kalėdų rytą į vainiko vidurį įstatoma ir uždegama viena didelė, dažniausiai raudonos spalvos, žvakė.
„Truputis įžvalgumo ir kūrybinės fantazijos – ir į namus ateis šventė“, – dalijasi specialistas. Advento vainikai labai originaliai atrodo per žiemos šventes, svaigūs spygliuočių šakelių kvapai pripildo namus jaukumo ir sukuria šventės laukimo atmosferą.
Advento vainikas ir kalėdinė kompozicija – „eglutė“ puikiai pakeičia natūralią įprastą eglę. Vietoj mėlynojo kėnio galima naudoti ir Lietuvoje augančių spygliuočių: eglės, pušies, pocūgės, kadagio, tujos, mahonijos šakeles, kėnio, tačiau jų spygliai ne taip ilgai išsilaiko kaip minėto kėnio.
Vainiko ir „eglutės“ dekoravimui tinka džiovinti lapai ir žiedai, šermukšnių, gudobelių, aronijų, aitriųjų paprikų, erškėtrožių, rojaus obelaičių spalvingi vaisiai, kankorėžiai, sausažiedės gėlės, kaspinai, žvakės, varpeliai ir t. t. Svaigūs spygliuočių šakelių kvapai pripildo namus jaukumo ir sukuria šventės laukimo atmosferą, dovanoja švenčių nuotaiką ir kabinete, restorane, meno galerijoje ir pan.
Advento vainikas kabinamas ant durų, šalia jų ar lango, ant sienos, po šviestuvu, dedamas ant stalo ar kito neaukšto baldo. Galima vainiku dekoruoti kieme stovinčią pavėsinę ar netoli namo durų augančio medžio šaką. Svarbią reikšmę jų grožiui paryškinti turi fonas ir apšvietimas. Vainikai gali būti skaisčiai apšviesti iš šono arba būti pusiau prieblandoje, šalia degant tik žvakėms.