Tas, kas sugalvojo dovaną įdėti į stiklainį (net jei ji niekuo neprimena uogienės, o gal netgi yra nevalgoma), išradingumo nestokojo, tad nieko keista, kad šios idėjos plitimą galima prilyginti domino efektui – yra tiek galimybių improvizuoti, keisti, nepabostamai vystyti stiklainių temą.
Kaip matote pagrindinėje nuotraukoje, skaidraus stiklo indas, ypač apvaliais šonais, šiek tiek primena be galo mielą kalėdinę dekoraciją – sniego rutulį, tad labai logiška, jog čia „apsigyveno“ miško žvėreliai. Voverės ar zuikio kepimo formelių (riešutai ar grybukai ne tokie efektingi, bet namuose kepti taip pat būtų tobula dovana…) gal dar pavyks rasti močiutės virtuvinėje spintelėje (ir išgelbėti nuo užmaršties) arba nusipirkti – tokių senovinių rakandų kol kas į valiais antikvariatuose.
Beje, jei stiklainiais su mielais žvėreliais norėsite ne tik nudžiuginti draugus, bet ir panaudosite juos namams puošti, ant stalo ar židinio atbrailos sudėliokite aukštyn kojom (tai, kas viduje, taip pat teks apversti), kad panašumas į sniego rutulį būtų dar akivaizdesnis.
Kaip efektingo dizaino rankenėlės neatpažįstamai pakeičia baldus, visi puikiausiai įsivaizduojame, tačiau ir atsidūrusi netikėtoje vietoje (kur tarsi ir nelabai reikalinga) ši nedidukė detalė tiesiogine prasme suspindi – juk ji gali būti ne tik stiklinė, bet su Svarovskio kristalais (juk neliks amžinai į stiklainio dangtelį įsikabinusi ir galės būti panaudota kitur…).
Rankenėlę prie dangtelio galima prisukti (kaip paprastai tvirtinama prie baldų) arba priklijuoti karštais klijais – kaip ir žvakidės stovą.
Naminius gardumynus ne tik dovanokite – taip supakuotą maistą patogu nusinešti į šventinį vakarėlį su draugais ar kolegomis, kur kiekvienas siekia bent šiek tiek sužibėti savo kulinariniais gebėjimais. Maži stiklainėliai išgelbės nuo būtinybės gaminti daug (kad tik vaišių nepritrūktų), bet argi tai svarbiausia? Todėl nesikuklindami ant kortelių parašykite deserto receptą (vis tiek visi jo prašys…), o ant šaukštelio nesudėtinga išgraviruoti linkėjimus.
Idėja dovanoti patiekalo receptą ir kruopščiai pasvertus, paruoštus ingredientus jam gaminti – nelabai mums įprasta, nors kitur ir paplitusi. Bet ji racionali (todėl tikriausiai vis labiau ją prisijaukinsime), o ir smagi – juk tai proga drauge leisti laiką, drauge gaminti vaišes, drauge jomis mėgautis.
Purškiamų dažų indelis ir aukso spalva savo spindesiu suvienija netikėčiausiai sukomponuotus elementus – net ir ant dangtelio prilipintą plastikinę balerinos figūrėlę. Dalį stiklainio galima padengti gruntu – glotnus ir šiurkštus paviršiai gražiai kontrastuos nupurškus juos auksaspalviais dažais. Ar su jais dera tai, kas paslėpta stiklainio viduje, telieka paslaptimi, bet iš glamūrinės dovanos taip ir tikiesi to, ką norėtųsi pavadinti saldžia nuodėme, – tarkim, rankų darbo triufelių…
Kreidiniai dažai stiklainiui suteikia vintažinį „prieskonį“, tad prie jo derinkite ir spalvas (violetinė išties tokia nostalgiška), ir ornamentus (darželio gėlės puikiai atspindi temą), ir kitas dekoratyvias detales. Jas galite klijuoti ant nudažyto stiklainio arba, atvirkščiai, kai kurias vietas palikti nedažytas, pridengus jas lipnia plėvele ar popieriaus trafaretu. Tada nuotrauką ar kokį gražų paveikslėlį galėsite įdėti į stiklainio vidų – jis matysis pro skaidrų stiklą ir atrodys lyg įrėmintas.
Karšto šokolado receptų yra įvairių, bet dovanoti verta tai, kas patikrinta ir išbandyta. Paprasčiausia į stiklainį įberti rudojo cukraus, kakavos miltelių, juodojo šokolado drožlių, žiupsnelį druskos, šlakelį vanilės ekstrakto, o mažų zefyriukų nereikėtų pamiršti todėl, kad jie taip primena žiemišką peizažą ir purius sniego kąsnelius…
Seikėdami į stiklainius karšto šokolado ingredientus, nepamirškite ne tik draugų, bet ir savęs: pasilikite keletą atsarginių indelių – tokie „paruoštukai“ labai pravers, kai grįšite namo sužvarbę šaltą žiemos vakarą.
Gardžiai atrodo į stiklainį sudėti saldumynai, tačiau kažko lyg trūksta? Gal todėl, kad kažkur prisiminimuose tūno žinojimas (atėjęs iš vaikystės, iš filmų, iš knygučių), kad dovana turi būti perrišta kaspinu. Be jo uogienės stiklainis liks tik stiklainis, o užtenka tiek nedaug – užrišti gal tradiciškai raudoną vilnonį siūlą, gal šiurkščią džiuto virvutę, gal spindinčią vielutę, o gal languotą kaspinėlį…
