Šukes lipdyti – prasminga. Bent jau japonai tuo įsitikinę. Jie nuo XV amžiaus puoselėja tradicinę meno šaką, vadinamą kintsugi. Jos esmė – sudužusios keramikos nereikia išmesti: suklijavus duženas galima daiktui suteikti dar rafinuotesnio grožio, išryškinus „randų“ estetiką sukurti tikrus meno šedevrus.
Jums reikės:
indo, kurį negaila sudaužyti (ir nesunku suklijuoti),
sausų norimos spalvos dažų miltelių,
epoksidinių klijų,
ledų pagaliukų.
Kintsugi naudoja brangiuosius metalus: skystą auksą, sidabrą ar laką su aukso dulkėmis. Spalvos pasirinkimas – skonio reikalas, mes nusprendėme apsiriboti kontrastingu juodos ir baltos deriniu.
Sudėkite šukes taip, kaip jas klijuosite. Pirmiausia prilipinkite mažesnes duženas prie didesnių, ir tik tada suklijuokite abi lėkštės puses.
Supilkite klijus ir dažų miltelius į vienkartinius plastikinius indelius, įvertinkite, kad klijų pakaktų duženoms sulipdyti.
Naudodami ledų pagaliuką suberkite dažus į klijus, kad šie būtų norimo sodrumo spalvos, ir gerai išmaišykite. Vieną šukę patepkite pasigamintais spalvotais klijais. Paeksperimentuokite su jų kiekiu, kad būtų matyti sulipdymo „randas“.
Pridėkite antrą šukę, gerai prispauskite ir palaikykite, tiek laiko, kiek nurodyta ant klijų naudojimo instrukcijos, kad gerai sukibtų. Klijų pertekliaus jokiu būdu nenušluostykite. Taip pat sulipdykite kitas šukes.
Pabaigoje suklijuokite didžiąsias dalis ir palikite ilgesniam laikui, kad klijai tikrai išdžiūtų.
Įdomu! Šukių lipdymui japonai teikia gilią prasmę: tai padeda mums suvokti, kad ir gyvenimiškosios netektys gali būti naujai permąstomos, sudėliojamos, branginamos, o mes taip įgauname vertingos patirties.
