Namai tampa jaukiais tuomet, kai kažką sukuriame savo rankomis. Jonas Udris pasakoja, kaip pasidaryti medinę lėlės lovytę.
Visų pirma, išmatavau lėlę, kad lovytė nebūtų nei per maža, nei per didelė. Tuomet Sketchup programos pagalba pradėjau kurti pačią konstrukciją. Kai pasidariau visos lovos maketą, kompiuterinio modelio kopiją padalinau į kelias dalis, kad galėčiau išmatuoti kiekvieną atskirą detalę ir apskaičiuoti, kiek medžiagų reikės.
Projektuojant tokius daiktus reikia atsižvelgti į tai, ar rasite tinkamų medžiagų, t.y. neverta planuoti 25 mm storio detalių, jei žinote, kad parduotuvėje medžio ruošiniai yra 18 mm storio.
Kadangi man reikėjo pakankamai storų kojų, pagaminau jas suklijavęs tris 18 mm storio lenteles.
Baigus modeliavimą ir paruošus detalių sąrašą, pasinaudojau nemokama Optimalon programa internete, kad optimaliai suplanuočiau ruošinių pjovimą ir liktų kuo mažiau atraižų. Tai veikia pakankamai nesudėtingai: pradedame nuo ruošinių sąrašo (mūsų atveju – tai pušinės klijuotos plokštės, kurių dydis 800×600 mm), tada nustatome pjūklo pjūvio plotį (mano atveju – 3 mm, kaip ir daugelio rankinių diskinių pjūklų), tada pasidarome detalių sąrašą ir gauname brėžinį, kuriame ant mūsų turimų ruošinių yra išdėstytos visos detalės.
Procesas
Turėdami brėžinius ir visą reikalingą įrangą, imamės saugumo priemonių (apsauginių akinių, pirštinių) ir jungiame pjūklą. Paprasto rankinio diskinio pjūklo visiškai pakanka, tačiau aš naudojau savadarbį pjovimo stalą, kurį pasidariau prisukęs diskinį pjūklą prie faneros gabalo iš apačios.
Ruošinius lovos kojoms gaminau klijuodamas tris medienos juosteles: ištepame detales lipalu, išlyginame klijus teptuku ir suspaudžiame sąvaržomis. Paliekame džiūti per naktį. Kitą dieną supjaustysime į reikalingo ilgio detales.
Panaudodamas savadarbį frezavimo stalą (vėlgi, prie lentos aukštyn kojom prisuktas rankinis frezeris), pradedu daryti visas lovytės dekoracijas, raštus.
Tuomet ateina metas pirmajam surinkimui. Kojūgalio ir galvūgalio plokštumose išraižyti ornamentai daryti pas pažįstamus, turinčius CNC stakles, bet juos galima padaryti ir rankiniu būdu.
Detalės tarpusavyje sujungtos 8 mm storio ir 50 mm ilgio baldiniais kaištukais, kurių skylėms gręžti naudojau Wolfcraft dowel master.
Kadangi bandomasis surinkimas pavyko, pereiname prie dažymo ir darbų užbaigimo. Pirmiausiai, imamės įtrūkimų ir kitokių netikslumų – užpildome juos medžio glaistu, išdžiūvus nušlifuojame.
Tada imamės pagrindinio šlifavimo. Kiekvieną detalę kruopščiai nušveičiame 120 grūdėtumo švitriniu popieriumi, po to – 220 ar didesnio grūdėtumo šlifavimo kempinėle. Po to viską gruntuojame. Tam puikiai tinka lipalo tirpalas vandenyje. Pigu, greitai džiūsta, suriša visas likusias dulkes.
Tuomet dažome. Pirmas sluoksnis – medaus spalvos akriliniais dažais. Po to – du sluoksniai baltų akrilinių dažų. Išdžiūvus dažams vėl imame 120 grūdėtumo švitrinį popierių ir šveičiame kraštus ir kampus tiek, kad iš po baltų dažų prasišviestų medaus spalvos dažai. Taip išgauname sendintą efektą, lyg lovytė būtų dažyta prieš daugybę metų.
Baigus sendinimą, lovytę surenkame ir nulakuojame akriliniu matiniu laku, taip apsaugodami baltų dažų sluoksnį nuo vaikų žaidimų padarinių (spalvinimo pieštukais ir kitomis priemonėmis).
Prie kojų apačios priklijavau veltinius padukus, o iš namuose rastų medžiagų atraižų buvo pasiūta patalynė, kuri pagyvino lovytės dizainą.
