Sulaukėme skaitytojo klausimo: Galbūt galėtumėte detalizuoti apie kitais metais laukiančius ir griežtėsiančius reikalavimus? Ar gerai suprantu, kad jeigu iki 2016 metų pradžios gausiu leidimą statyti – namui bus taikomi B energetinės klasės reikalavimai? Ar vėliau ateityje remontuojant pastatą gali prireikti teisiškai kelti namo energetinį efektyvumą?
Į klausimą atsakė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistas Tomas Baranauskas.
Lietuvoje, minimalūs energinio naudingumo reikalavimai nustatomi naujai statomiems arba kapitaliai renovuojamiems pastatams pagal klases nuo G iki A++.
Nuo po 2021 m. naujai statomų pastatų energetinė klasė turės būti ne žemesnė kaip A++. Pagal Lietuvoje priimtą klasifikaciją, A++ klasę atitinka toks pastatas – tai energijos beveik nevartojantis statinys, kurio energinis naudingumas, yra labai aukštas, o reikalingos energijos, kuri beveik lygi nuliui arba kurios suvartojama labai mažai, didžiąją dalį turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją.
Siekiant palengvinti statybos ir projektavimo išlaidų prognozavimą, teisės aktuose jau 2012 metais numatytas energinio naudingumo reikalavimų griežtinimas ir pereinamumas pagal datas:
Konkrečios datos aktualumas skaičiuojamas pagal tai, ar leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas, o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi,– statybos darbai pradėti iki šios datos.
– iki 2014 m. naujai statomų pastatų energinio naudingumo klasė turėjo būti ne žemesnė kaip C.
– Naujai statomų pastatų po 2014 m. sausio 1 d., – ne žemesnė kaip B;
– Naujai statomų pastatų po 2016 m. sausio 1 d., – ne žemesnė kaip A (optimalus sąnaudų atžvilgiu lygis);
– Naujai statomų pastatų po 2018 m. sausio 1 d., – ne žemesnė kaip A+;
– Naujai statomų pastatų po 2021 m. sausio 1 d., – ne žemesnė kaip A++;
Atitinkamai modernizuojamų pastatų iki 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turėjo būti ne žemesnė kaip D, o po 2014 m. sausio 1 d. ne žemesnė kaip C (optimalus sąnaudų atžvilgiu lygis). Pagal direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.
Egzistuoja ir statinių, kuriems šie reikalavimai netaikomi:
1) pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;
2) maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;
3) laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
4) nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;
5) atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;
6) poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;
7) nešildomiems pastatams.
Primename, kad pastatų energinį naudingumą Lietuvą įpareigoja ir Europos Sąjungos teisės aktai. Visos valstybės privalo nusistatyti minimalius energinio naudingumo reikalavimus naujiems ir esamiems (modernizuojamiems) pastatams ir jie turi būti nustatyti atsižvelgiant į sąnaudų atžvilgiu optimalius lygius. Nustatant pastatų energinio naudingumo normas Lietuvoje, 2012 metais atlikta studija, apskaičiuota virš 1800 galimų variantų atsižvelgiant į skirtingą pastatų konfigūraciją, paskirtį, inžinerinių sistemų tipą ir skirtingą energijos kainų kitimo scenarijų, Lietuvos klimato sąlygas.
Remiantis studijos rezultatais ir iš esmės įvertinus projektavimo ir statybos įmonių pasirengimą pereiti prie energiškai efektyvesnių pastatų projektavimo ir statybos, nustatyti reikalavimai nacionaliniuose teisės aktuose. Nacionalinių teisės aktų projektai buvo derinti su pagrindinėmis statybos srities asociacijomis.
