Nekilnojamo turto rinka yra stebėtinai derlinga, kai kalbama apie gandus ir mitus. Kadangi paprastas žmogus skirtingą nekilnojamą turtą parduoda iki kelių kartų per gyvenimą, vienkartinė sėkmės istorija gali pavirsti į “taisyklę”, kuri pasakojama visiems, kas tik netingi klausytis. Tačiau kuo daugiau tokių sandėrių sudaroma, tuo geriau galima matyti, kas yra tendencija, o kas – tik atsitiktinumas. Išrinkome tris dažnai girdimus teiginius ir paprašėme juos pakomentuoti nekilnojamo turto brokerių: ar iš tiesų mūriniai namai parduodami geriau nei karkasiniai, ar verta iš pagrindų remontuoti būstą prieš pardavimą bei ar iš tiesų NT yra viena saugiausių investicijų su neišvengiama grąža.
1. Statant namus reikia apgalvoti daugybę dalykų – pradedant sklypo vieta, baigiant virtuvės technika. Nors dėl pastarosios ginčai ir diskusijos praktiškai nekyla, yra sritis, kuri gana aiškiai padalija namų savininkus į dvi stovyklas – statybinė medžiaga. Mūras ar mediena? Savų privalumų turi ir vieni, ir kiti, tačiau „mūrininkai“ naudoja ir vieną įdomesnių argumentų – mūriniai namai parduodami geriau nei medinės statybos namai. Ar toks teiginys nėra iš piršto laužtas?
Nekilnojamo turto agentūros „Citus“ vadovė Viktorija Vanagė, pastebi, kad tokia tendencija iš tiesų egzistuoja. “Šiam teiginiui pritariu – pirkėjai labiau domisi mūriniais, nei karkasiniais namais. Medinius namus reikėtų išskirti į rastinius ir karkasinius. Rąstiniai namai – vertinami kaip šilti, aukštos kokybės ir kartais net geriau nei mūriniai – nes ekologiški. Tačiau karkasiniai vertinami prasčiau. Tačiau žinant Skandinavijos šalių praktiką, kur dauguma namų karkasiniai, negalima karkasinio namo nuvertinti“, – pažymi ji.
Nekilnojamojo turto įmonės „Inreal“ Tarpininkavimo departamento Klaipėdos skyriaus vadovė Rūta Lalienė taip pat pastebi, kad mūrinis namas tautiečių sąmonėje tarsi svarbesnis. „Taip jau susiklostė istoriškai. Anksčiau mūrinis namas reiškė gerą socialinę padėtį visuomenėje ir pasiturintis žmogus galėjo sau leisti tokią prabangą, todėl mūrinis namas tapo siekiamybe. Tai išliko lietuvių pasąmonėje, tik gal kiek kitokia forma – mūrinis namas labiau siejamas su ilgaamžiškumu, tvirtumu bei „palikimu anūkams“. Kita vertus, mediniai karkasiniai namai turi savų privalumų: jų statyba pigesnė ir greitesnė, o ir išlaikymas ekonomiškesnis. Tad spręsti kiekvienam derėtų kas kam tinka labiau ir nenusistatyti prieš vieną ar kitą būsto tipą“, – paaiškina ji.
2. Pašnekovės kolegė, Tarpininkavimo departamento Šiaulių skyriaus vadovė Renata Vaitiekutė antrąjį teiginį, jog kapitalinis remontas pakelia buto kainą – gražus butas ir perkamas geriau vertina kaip daugiau neteisingą. „Seną butą rekomenduojama, bent šiek tiek sutvarkyti, minimaliai investuojant. Kartais užtenka priklijuoti atplyšusį tapetą, sutvarkyti spynas, perdažyti atsilupusias duris. Taip sukuriamas tvarkingesnės patalpos vaizdas. Žmogus, ieškantis ar perkantis butą be remonto, tokio ir ieško. Neverta investuoti į kapitalinį remontą, nes tai, kas pardavėjui nepakartojamai gražu, pirkėjui gali atrodyti visiška beskonybė“, – teigia ji.
V. Vanagė tokiu atveju pataria įsivertinti, kiek pinigų reikia investuoti, ir kiek brangiau dėl tos investicijos parduosime. „Labai dažnai paskaičiavus, jog investuosi į kosmetinį remontą 3000 eurų, ir dėl to parduosime 3000 eurų brangiau remonto daryti neverta, nes laikas ir pastangos irgi turėtų būti vertinamos. Žinoma, yra tam tikri trūkumai, kuriuos būtina remontuoti: pavyzdžiui, pelėsis ir sienų įtrūkimai. Šie trūkumai turi būti pašalinti, nes jie stipriai mažina būsto vertę, o kartais pirkėjai net nebevertina, nes dėl šių trūkumų tiesiog objektas tampa visai nepatrauklus“, – pastebi pašnekovė.
Vis dėlto, ji pabrėžia, kad egzistuoja ir išimtis – parduodant aukštesnės nei vidutinės kainos būstą, kosmetinis remontas, kokybiškas įrengimas, dizainerių baldai tikrai kelia turto vertę, nes klientas, kuris tokį turtą perka, tai ir vertina. Ekonominės klasės pirkėjas yra kur kas jautresnis kainai.
R. Vaitiekutė taip pat primena, kad remontas gali apskritai nieko nereikšti, jei būstas yra prastesnėje vietoje. „Būstas gali būti be remonto, tačiau jei jis bus populiariame gyvenamajame rajone, tai kaina gali būti netgi aukštesnė nei būstas su kapitaliniu remontu neprestižiniame ar blogą reputaciją turinčiame rajone“, – sako pašnekovė.
3. Tos pačios įmonės Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teiginį, jog nekilnojamas turtas– viena geriausių ir saugiausių investicijų, kurioje turtas ilguoju laikotarpiu neišvengiamai brangsta, vertina atsargiai. „Nenorėčiau teigti, kad ilguoju laikotarpiu NT neišvengiamai visada brangsta. Labai priklauso nuo vietos, kur perkamas NT yra. Jei perkamas NT perspektyviame mieste, tada taip – kainų pokytis ilguoju laikotarpiu turėtų būti teigiamas. Tačiau nereikėtų investuoti į NT tikintis tik NT kainos prieaugio. Svarbu, kad įsigytą turtą būtų galima sėkmingai „įdarbinti“, t.y. gauti nuomos pajamas. Tada tokį pirkinį būtų galima laikyti investicija su tikimybe ateityje papildomai uždirbti iš kainos prieaugio. Kita vertus, mažesniuose miestuose, kur nenusimato geresnių ekonominių perspektyvų, kur sudėtinga demografinė situacija, tikėtis finansinės naudos iš tokios investicijos būtų kiek avantiūristiška“, -įspėja jis. Tokiu atveju pašnekovas pataria rinktis kitas ilgalaikes ir saugias investavimo priemones kaip vyriausybės obligacijas, taupymo lakštus ir panašiai.
V. Vanagė atkreipia dėmesį į liūdnai pagarsėjusius 2008 metus, kai investavus dabar NT kaina nukrito iki 40% investicijos vertės. Todėl prieš perkant nekilnojamą turtą kaip investiciją, ji pataria pasitarti su tais, kurie dirba šioje srityje.
Tačiau ir šiandien yra tokių nekilnojamo turto objektų, kurie greičiausiai pelninga investicija nepavirs. „Investicija arčiau centro visada bus likvidesnė neigu investicija užmiestyje. Gal ne pats geriausias metas investuoti į žemės ūkio paskirties sklypus, su nedideliu derlingumo balu ir nedidelio ploto. Tie, kurie perka tokius sklypus tikisi pakeisti jų paskirtį, padalinti mažesniais sklypais ir pelningai parduoti. Bet reali situacija dabar rodo, kad tokie sklypai, su menkai išvystyta infrastruktūra parduodami sunkiai, todėl tokios investicijos vengčiau“, – pataria ji.
