Ar įsivaizduotumėte Lietuvoje pastatus, kuriems šildyti beveik nereikia energijos? Nors Lietuvoje ir visame Baltijos regione efektyviu energijos naudojimu pasižyminčių pastatų šiuo metu yra vos keletas, remiantis Europos Sąjungos direktyvomis, nuo 2016 metų nauji statiniai privalės atitikti A energinę klasę. Ir jau dabar kalbama ne tik apie pastatus, kurie nuo 2018 metų turės atitikti A+ klasę, o nuo 2021 metų – nulinę.
Nors kol kas dar su šypsena, bet Aplinkos ministerijoje ketvirtadienį vykstančioje konferencijoje „A klasė – neišvengiamas reikalavimas. Geroji praktika Lietuvoje“, kurioje diskutuojama apie mūsų šalies pasirengimą įgyvendinti ES direktyvą, prabilta ir apie tokius pastatus.
Žmonija turi apsispręsti
Prabilo apie tai ne bet kas, o aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Pabrėžęs, kad nors kol kas kalbama apie A energinio efektyvumo klasę atitinkančius naujus statinius, jis pridūrė manantis, kad „tikslas yra dar ekonomiškesni namai“.
Paradoksu pavadinęs tai, kad „patys aktyviausi“ (t. y. Pasyvaus namo asociacija – red. past.) kuria „kažką pasyvaus“, jis pridūrė: „Aš tikiuosi, kad ateis laikas, kai pasyvūs namai taps aktyviais ir kaimynams tieks energiją.“
Ministro teigimu, aukštesnės energinio efektyvumo klasės pastatai – tai ne tik ekonominė nauda, bet ir gamtos tausojimas, nes „nesaikingai naudoti energijos išteklius yra neprotinga, dėl to žūsta augmenija, o dėl taršos nuo žemės paviršiaus dingsta daug gyvūnų rūšių“, nes tai tiesiogiai susiję su klimato kaitos problema.
„Žmonija turi apsispręsti, nes tai yra ir ateities kartų likimo dedamoji“, – sakė K. Trečiokas.
Pinigus investuokime ne į sąskaitas už šildymą
Nacionalinė pasyvaus namo asociacijos direktoriaus Aido Vaičiulio teigimu, nors rinkoje girdėti nemažai nepatenkintų naujais reikalavimais balsų, teigiančių, kad tai „nepasiekiamos aukštumos“ ir besitikinčių, kad reikalavimų vykdymas bus atidėtas, sertifikuotų A energinės klasės pastatų skaičius Lietuvoje jau artėja prie 100.
Vis dėlto jis pripažino, kad klausimas, kodėl tai verta daryti, kils dar ne kartą, ir pateikė vieną galimų atsakymų: „Lietuvai norminis šildymo sezonas kainuoja apie 2 mlrd. eurų. Įgyvendinus A klasės reikalavimus, ši suma ženkliai sumažės, o pinigai liks valstybės biudžete (…). Mes juos galėsime investuoti geriau, negu sąskaitas už šildymą apmokėti.“
A. Vaičiulis taip pat priminė, kad valstybės institucijoms keliami dar griežtesni pastatų energinio efektyvumo reikalavimai, o atsakydamas ministrui K. Trečiokui pridūrė: „Manau, kad ne tik kaimynams namas gali paduoti energiją – manau, kad Lietuva gali kaimyninėms šalims pardavinėti žalią energiją ir iš to užsidirbti.“
Ar mokėsime architektams daugiau?
Replikuodama NPNA vadovui aplinkos viceministrė Daiva Matonienė priminė, kad reikalavimas, jog valstybiniai pastatai nuo 2018 metų gruodžio 31 d. būtų nulinio energinio efektyvumo, galioja tik naujiems statiniams. O štai renovuojami pastatai, kuriems keliami reikalavimai pasiekti ne mažesnę negu C energinio efektyvumo klasę, „daugelis namų pasiekia aukštesnę, B klasę“, todėl reikalavimai nėra nei nepasiekiami, nei „utopiniai“.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas konferencijoje, kurią surengė Nacionalinė pasyvaus namo asociacija kartu su Aplinkos ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija, teigė, kad jei 70-80 proc. gyvenamųjų būstų būtų A klasės, „mūsų Parlamente tikrai nebūtų diskutuojama, kaip kompensuoti šildymo sąnaudas nepasiturintiems gyventojams“.
O architektas Algirdas Kaušpėdas konferencijos dalyvių klausė, ar pirkėjai yra pasirengę pirkti brangesnius aukštesnės energinės klasės pastatus ir ar užsakovai yra pasirengę už juos daugiau mokėti architektams ir projektuotojams.
