Nors kalbant apie žmogų žodis pasyvus dažnai turi daugiau neigiamą reikšmę, kalbai pasisukus apie statybas tai greičiau reiškia naudą. Terminą pasyvus namas gal jau esate girdėję, tačiau ne visuomet atsiranda laiko išsiaiškinti, kas po juo slypi.
Pasyvus namas yra energetiškai taupaus namo standartas, sertifikuojamas nepriklausomo vertintojo. Namų savininkams bene aktualiausi ir lengviausiai suprantami šie pasyvių namų reikalavimai:
Šilumos energijos sunaudojimas. Pasyviame name jis privalo būti mažesnis nei ≤ 15 kWh/m² per metus. Rekonstruojami pastatai taip pat gali būti paverčiami pasyviais, jiems standartas yra kiek žemesnis ir siekia mažiau nei 25 kWh/m² per metus.
Apšiltinimas. Namo apšiltinimo sluoksnis turi būti visiškai sandarus, kad nesudarytų jokių galimų šalčio tiltelių. Nereikia pamiršti ir pamatų – jie taip pat turi būti gerai izoliuoti bei tinkamai įrengti. Teigiama, kad pasyviam namui geriausia tinka plokštuminiai pamatai.
Padėtis sklype. Dalis šilumos gaunama ir iš saulės – tai nėra naujiena net ir ne tokioje saulėtoje Lietuvoje. Pasyvūs namai dažnai turi didelius vitrininius langus pietinėje pusėje, kad dienos metu šiluma galėtų patekti į namą. Ši metodika veiks žymiai geriau, jei saulės neužstos aplinkiniai pastatai ar medžiai.
Langai. Langų šiluminė varža visuomet bus mažesnė nei sienos, todėl jie tampa vienu esminių konstrukcinių elementų. Pasyvaus namo langams taikomas reikalavimas turėti mažesnį nei 0,80 W/(m²K) pralaidumo koeficientą.
Vėdinimas. Statant pasyvų namą reikėtų pamiršti sienų kvėpavimą – tokiame name būtina ventiliacinė-rekuperacinė sistema, kuri ir pasirūpina vandens garų pertekliumi, ir parūpina šviežio oro.
Egzistuoja ir daugiau sprendimų, kurie padės sumažinti šildymo sąskaitas. Vienas didžiausių skirtumų, lyginat su įprastais namais, yra pasyvių namų sandarumas, tačiau vien to nepakanka, kad namas taptų pasyvus. “Vien tai, kad uždedamas storesnis sluoksnis ant sienos, namo pasyviu nepadaro. Vieno pagrindinio sprendimo nėra, viskas slepiasi smulkmenose. Mazgai, jų pagalba išspręsti šilumos tilteliai, šildymo sistemos subalansavimas – daug įvairiausių sprendinių. Yra kontrolės sistema, po kurios pastatas ir tampa pasyviu. Pirmiausia sertifikuojamas projektas, patvirtinama, kad projektą įmanoma įgyvendinti, o pastačius – vertinamas ir pats pastatas. Jis arba tampa pasyviu, arba ne. Jei nori pasyvaus namo, bet statai su netinkamu projektu, to padaryti niekaip nepavyks”, – teigia Aidas Vaičiulis, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas.
Pasyvų pastatą sertifikuoja Passivhaus institutas Vokietijoje. Nereikėtų painioti pasyvaus namo standarto su Lietuvoje naudojamomis energetinio naudingumo klasėmis. Pirmasis, nepriklausomo vertintojo įvertinimas, nėra būtinas, tačiau energinio naudingumo klasės – privalomos. A. Vaičiulio teigimu, pasyvaus pastato sertifikatą galima pasiekti ir statant A klasės namus. Žinoma, nei A klasės, nei aukštesnės klasės namai automatiškai nėra pasyvūs – pasyviais vadinami namai atitinkantys standartą ir turintys sertifikatą.
Pasyvaus namo šildymui tinka įvairūs būdai. A. Vaičiulis pabrėžia, kad tokiems namams nereikalingi labai galingi įrenginiai, kadangi šilumos reikės palyginti nedaug. Kita vertus, bent jau pirmuosius gyvenimo tokiame name metus eksploatacijos ir įrengimo kainos suma išlieka labai panaši, nepriklausomai nuo sprendimo. “Eksploatuojant namą geoterminio šildymo kaina būna mažiausia, elektros – didžiausia. Tačiau, kai reikia įrengti, viskas apsiverčia – geoterminio šildymo įrengimas yra brangesnis, o elektros sistemos įrengimas – pigus. Jei susumavus investiciją ir energijos kainą, ji yra panaši, o kas jam patogiau, sprendžia pats vartotojas. Jei elektrą sugebate gaminti iš saulės energijos, tai kodėl gi ne. Tokia elektra kelis kartus pigesnė, tačiau įrengimas bus brangus – visose sistemose yra balansas ir nieko stebuklingo nesugalvosite”, – apibendrina pašnekovas.
Pasiekti dar žemesnes sąnaudas, jo teigimu, yra iššūkis dėl mūsų klimato sąlygų. Tačiau idealiu atveju mažų sąnaudų namas galėtų pasigaminti visą sau reikalingą energiją, tarkime, naudojant saulės, vėjo elektrinę ir geoterminį šildymą. Šios technologijos dar tikrai turi potencialo tobulėti.
Statant namą svarbi kaina – tiek statybos, tiek eksploatacijos. Skaičiuojama, kad vidutiniškai pasyvus namas galėtų kainuoti apie 10-12 % brangiau, tačiau tai priklauso nuo įprasto namo projekto, su kuriuo jį lyginsime. Be kainos, dar svarbi ir namo išvaizda bei patogumas. Nors pasyviam namui įmanoma pritaikyti praktiškai viską, kas naudojama įprastuose namuose, architektas Rytis Kaminskas, UAB “Roda architects” vadovas sako, kad kai kurių sprendimų pakeitimas kitais gali gerokai optimizuoti namo sąnaudas. “Kuo pastato tūris bus optimalesnis, mažiau išsikišimų, tuo lengviau bus pasiekti pasyvaus namo standartus ir reikiamus parametrus. Jei projektuodamas nesukuri šalčio tilto problemos, tai nereikia jos ir spręsti. Sudėtingi architektūriniai elementai neretai būna nepagrįsti, kainuoja brangiai, o praėjus kažkuriam laikui, tiesiog pasensta”, – teigia jis.
Kaip pavyzdį jis pateikia balkonus – toks sprendimas ne tik pasunkina pasyvaus namo projektavimą, tačiau šiais laikais tai ne visuomet racionalus sprendimas ir įprastuose namuose. “Balkonai ir iki pasyvių namų buvo problematiški. Individualiame name balkono poreikis ne visada yra gerai pasveriamas. Žmogus galvoja, jog jame gers kavą, tačiau realiai, jei turi terasą, tai ir naudojiesi terasa, o balkono kaštai daug aukštesni, nei jis sukuria naudos, bet aišku, yra situacijų, kai jis tampa namo akcentu. Balkono konstrukcija išsikiša, jis nėra apšiltintas, žiemos metu peršąla ir tampa šalčio tiltu. Aišku, technologijos tobulėja visose srityse. Yra sukurti nerūdijančio plieno laikikliai, su kuriais galima pakabinti balkoną su plonomis jungtimis ir minimaliai išvengti šalčio tiltų, bet tai yra pakankamai brangūs sprendimai. Kartais, jei žmogus iš karto su tuo nesupažindinamas, statybos metu tai gali tapti problema”, – pastebi architektas.
Kita vertus, namai projektuojami vadovaujantis ne tik taupumo, tačiau ir racionalumo kriterijais, todėl visi sprendimai yra įmanomi, tik tiek, kad namo virtimas pasyviu daugiau kainuos. Pavyzdžiui, nors priimta įrengti didelius langus pietinėje pusėje, tačiau būna ir išimčių – kad ir graži panorama į šiaurinę pusę. Tokiu atveju, platūs langai gali būti įrengiami būtent toje pusėje, o trūkstamo efektyvumo siekiama kitomis priemonėmis.
Kitas racionalesnis sprendimas – kuo daugiau išnaudojamo tūrio, o tam pasitarnauja plokščias stogas. Jis ne tik palengvins užduotį projektuotojui, tačiau kai kuriais atžvilgiais ateityje gali netgi palengvinti gyvenimą pačiam savininkui. “Šilumos izoliacijos atžvilgiu, sutapdinto stogo plotas bus mažesnis nei kelių šlaitų stogas. Aišku, yra situacijų, pavyzdžiui, saugomose teritorijose, kur draudžiama statyti namus su plokščiais stogais. Kiti savininkai apskritai tokio namo nesupranta. Tada viską sprendi kitais būdais. Manau, kad už keleto metų gali įsivyrauti saulės technologijos, baterijos ir kolektoriai, o juos patogiau įrengti turint plokščią stogą. Kai stogas šlaitinis, jis turi tam tikrą kampą. Elementai ir kolektoriai taip pat turi kampą, kada veikia efektyviausiai. O jei tavo įrengimų efektyviausias kampas nesutaps su stogo kampu, tu arba prisitaikysi prie namo stogo ir jie bus ne tokie efektyvūs, arba namas atrodys apkarstytas pašaliniais elementais, kurie paslėps šlaitinį stogą”, – pastebi R. Kaminskas.
Jis taip pat pabrėžia, kad pasyvaus namo standartas leidžia pasiekti numatytą šilumos suvartojimą, tačiau neįpareigoja jo laikytis. Kitaip tariant, nereikia per sekundės dalį uždarinėti lauko durų, ar bijoti atidaryti langą, jeigu gyventojui to norisi. “Esant tinkamai įrengtai rekuperacinei sistemai, vėdinimo, atsidarius langą, poreikis dingsta, tačiau, jei reikia, galite jį prasiverti tiesiog šiaip – gal įdomu, koks oras, norite įkvėpti gryno lauko oro ar reikia pašaukti vaikus, o vasaros metu galite miegoti jį atsidarę. Įsivaizduokime – nusiperkate ekonomišką automobilį, kurio kuro suvartojimas yra, tarkime, 4 litrai benzino esant tam tikroms sąlygoms. Tiek suvartosite tada, jei važinėsite tam tikru greičiu, o automobilyje bus du žmonės. Bet niekas jums nedraudžia susisodinti dar tris draugus ar važiuoti dideliu greičiu. Tokiu atveju sunaudosite gal ne 4 keturis litrus, bet kokius 7. Tačiau jei norite važinėti ekonomiškai, tai galite taip daryti. Panašiai ir gyvenimas pasyviame name – vien dėl skaičių keisti įpročių neturėtumėte”, – lygina architektas.
