Nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. įsigaliojus statybos reikalavimams, naujai statomi pastatai turi būti ne žemesnės nei A energinio efektyvumo klasės. Pasak polistireninį putplastį gaminančios bendrovės „Kauno šilas“ pardavimų vadovo Tomo Čerausko, dėl naujovės sujudo tiek statytojai, tiek gyventojai. Praėjus pusmečiui nuo naujų reikalavimų įsigaliojimo, aiškėja esminiai dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį statant A energinio naudingumo klasės pastatus.
„Gyventojus ir statybos įmones naujieji pastatų sandarumo reikalavimai kiek išgąsdino – tą rodo ir iki įsigaliojant reikalavimams išaugęs leidimų statyboms skaičius. Visgi prie naujųjų reikalavimų teks prisiderinti, nes jie ateityje tik griežtės, tad išmokti statyti pagal naujas taisykles reikia kuo greičiau. Nevertėtų pamiršti ir ekonominės naudos – tokiems pastatams reikia 2,5 karto mažiau energijos, nei žemesnės klasės pastatams, kas ypač aktualu mūsų klimato zonai“, – sako T. Čerauskas ir nurodo, į ką atkreipti dėmesį statant energetiškai taupius namus.
1. Rinktis kuo paprastesnę pastato konstrukciją
Planuojant ir projektuojant namą, ne vienas duoda valią fantazijai. T. Čerauskas pataria nedaryti klaidos ir rinktis kuo paprastesnės konstrukcijos projektą – tuomet nekils problemų įgyvendinant energetinius reikalavimus.
„Užmirštama, kad kiekviena papildoma namo detalė reikalaus integracijos į pastatą, ją taip pat reikės apšiltinti. Projektuojant namą reikėtų orientuotis į praktinius sprendimus, pasikonsultuoti ne tik su architektu, tačiau ir su statytoju dėl vieno ar kito sprendimo įgyvendinimo – kiek jis techniškai įmanomas ir kiek dėl jo nukentės namo šilumos izoliacinis vientisumas“, – pataria T. Čerauskas.
Daugiau dėmesio reikėtų skirti ne tik projektui, tačiau ir statinio išdėstymui sklype. Jei yra galimybė, gyvenamųjų patalpų langai turėtų būti orientuoti į pietinę ir rytinę puses – taip patalpos gaus daugiau natūralios šviesos ir šilumos.
2. Pavojingiausios vietos – sujungimai
Didžiausia šalčio tiltų susidarymo tikimybė ten, kur sujungiami skirtingi konstrukciniai elementai: pamatai ir sienos; sienos ir stogas; sienos ir langai; sienos ir durys ir kt. „Kiekvienas atskirų pastato dalių susikirtimas yra potencialus šalčio tiltas, tad jis gali padidinti energijos sąnaudas. Statytojams galima palengvinti užduotį supaprastinant projektą, suplanuojant kuo mažiau plokštumų, tačiau vis tiek jiems tenka atsakomybė už kruopštų montavimą ir plyšių nepalikimą. Galima testuoti pastatą su termovizoriumi, įvertinant, ar pavyko minimalizuoti šilumos „nutekėjimą“, – sako atstovas.
3. Kiek storinti apšiltinimo sluoksnį?
Kalbant apie energijos taupymą, vienas svarbiausių dalykų yra pastato šiluminis izoliacinis sluoksnis. Storinant jį, didėja šiluminė varža, automatiškai mažėja ir šilumos nuostoliai.
„Iki šiol statant iš populiariausių medžiagų, sienoms buvo naudojamas iki 20 cm storio polistireninis putplasčio sluoksnis, o pastato šiluminė varža siekdavo apie 6-7 m2K/W. A klasės energinio efektyvumo pastatų reikalavimuose nurodoma, kad sienų šiluminė varža turi būti ne mažesnė nei 8,33 m2K/W, o stogo – ne mažesnė nei 10 m2K/W, vadinasi, apšiltinimo sluoksnis turi storėti“, – teigia specialistas.
Renkantis apšiltinimo medžiagą ir jos sluoksnį, reikėtų įvertinti, iš ko statomos sienos ir kokia jų šiluminė varža, pagal tai ir parinkti apšiltinimo sluoksnį. Pavyzdžiui, statant pastatą iš 30 cm storio akyto betono blokelių, sienos šiluminė varža bus apie 2,5 m2K/W. Vadinasi, trūkstamą 5,83 m2K/W varžą pasieksime parenkant atitinkamo storio šilumos izoliacinę medžiagą. Tam reikėtų naudoti bent 25 cm storio baltojo polistireninio putplasčio plokštes.
Tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenori storinti šiluminio sluoksnio, patartina rinktis medžiagas su geresnėmis izoliacinėmis savybėmis. Pavyzdžiui, pilkojo putplasčio šiluminė varža yra apie 22 proc. didesnė nei baltojo, todėl atitinkamai ir apšiltinimo sluoksnis gali būti plonesnis.
4. Įvertinkite langų ir durų plotą
Didžiausi šilumos nuostoliai patiriami per pastato ertmes: langus, duris, stoglangius. „Šilumos nuostoliai per stiklą yra gerokai didesni – jie gali siekti ir trečdalį visos prarandamos šilumos. Ir nors gamintojai šiandien gamina langus su mažesniu šilumos perdavimu į aplinką, reikėtų įvertinti, kad apšiltintų sienų ir langų šiluminė varža skiriasi 3-4 kartus. Visgi, didžiausi šilumos nuostoliai susidaro per stiklo rėmus, todėl įvertinkite, ar jums reikia vitrininių langų, ar būtini stoglangiai, gal juos galima pakeisti kitais sprendimais“, – pataria T. Čerauskas.
5. Tinkamai įrengta ventiliacija sumažins šilumos nuostolius
Stengiantis padaryti pastatą kuo sandaresnį, daroma kita klaida – nenumatoma ventiliacija ar ji padaroma minimali. „Kad statytojai pasiektų A energinio pastato reikalavimus, neužtenka tik investuoti į konstrukcines pastato dalis – reikia pertvarkyti ir namo inžinerines sistemas. Viena iš jų – ventiliacija. Kad oras cirkuliuotų ir dėl drėgmės nesusidarytų pelėsis, pastatas turi kvėpuoti, taigi visiškas sandarumas yra kenksmingas. Patarčiau keisti natūralų arba mechaninį pastato vėdinimą rekuperaciniu. Tokia ventiliacinė sistema leis balansuoti tarp minimalių šilumos nuostolių ir optimalaus vidaus patalpų mikroklimato“, – sako T. Čerauskas.
