53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Vaizdas pro langą ir infrastruktūra – šie aspektai gali nulemti būsto įsigijimą 

Vaizdas pro langą ir infrastruktūra – šie aspektai gali nulemti būsto įsigijimą 

Naujų būstų paklausai pasiekus piką vis daugiau gyventojų butus įsigyja dar brėžinių stadijoje, todėl dažnai atrodo, jog perkama skubant ir nesidomint pirkiniu. Statytojai sutinka, jog tokių atvejų pasitaiko, bet dauguma pirkėjų visgi nenori katės maiše ir pasidomi projekto išskirtinumais ar butų išplanavimais. Daugiabučius projektuojantys architektai pastebi, kad dažnai pirkėjų dėmesys krypsta ne ten, kur turėtų.

Anot architekto Rolando Paleko, labai dažna skuboto sprendimo įsigyti būstą pasekmė – nusivylimas dėl „užstatyto“ vaizdo pro langą.

„Miestai nuolat keičiasi, tad šiandien per langus matomą mišką, šlaitą ar tolius po kelerių metų gali pakeisti kito namo siena. Tai ypač aktualu renkantis būstą dar nesusiklosčiusiuose ir neišbaigtuose miesto kvartaluose. Būtų labai pravartu pasidomėti, kas kaimynystėje suplanuota ir atsiras po kelerių metų, kitaip teks tiesiog susitaikyti su tuo, kad vieną dieną namo aplinka iš laisvos ir erdvios gali pavirsti į gana tankią ir tirštą“, – komentuoja R. Palekas.

Domisi, kaip atrodys teritorija

Namo vieta mieste, jos išskirtinumas ir vaizdas per langą yra vieni labiausiai pirkėjams rūpimų dalykų. Pasak Giedriaus Muliuolio, daugiabučių projektą „Nemunaičiai“ Kaune vystančios bendrovės „SBA Urban“ generalinio direktoriaus, simpatijas akimirksniu laimi butai, galintys pasiūlyti unikalų vaizdą per langą ir garantuoti, kad jis niekada nebus užstatytas.

„Miestuose nėra daug vietų, kurios galėtų pasigirti gražiu ir nesikeičiančiu kraštovaizdžiu. Paprastai tokios būna vietovės ant kalvų, prie miškų, parkų, besiribojančios su saugomomis gamtos teritorijomis. Dėmesį labai traukia vandens telkinių pakrantės, tačiau plėtoti nekilnojamojo turto projektus tiesiog „ant vandens“ ne visur galima. Laikinosios sostinės Aleksoto rajone šiuo metu statomi daugiabučiai turės tokį išskirtinumą – jie iškils visai ant Nemuno kranto, vos keliolika metrų nuo vandens“, – pasakoja G. Muliuolis.

Didesnio susidomėjimo sulaukia ir tie projektai, kurie apima ne pavienių daugiabučių statybą, o tam tikros teritorijos atgaivinimą, sutvarkymą ir pritaikymą gyventojų reikmėms.

Pasak G. Muliuolio, šiuolaikiniams pirkėjams svarbu, kad NT projektas būtų gyvas organizmas, tarsi atskiras miestelis mieste su parduotuvėlėmis, paslaugų teikimo vietomis, laisvalaikio erdvėmis, todėl dažnai teiraujamasi apie bendrą NT projekto viziją, koncepcijos išpildymą, būsimą infrastruktūrą projekte.

Aplinka svarbi ir gyventojams, ir architektams

Architektas R. Palekas pasakoja, kad projektuojant daugiabučius pagrindinis būsimo projekto išpildymą nulemiantis aspektas yra dermė su miesto aplinka. Daugiabučių projektavimas, skirtingai nuo individualių namų, vyksta be kontakto su būsimais gyventojais ir jų norų išsakymo, todėl namai kuriami vadovaujantis pasaulinėmis praktikomis, tendencijomis, dėmesį skiriant tam, kad pastatas derėtų prie aplinkos ir būtų patogus gyventi.

„Vienokie sprendimai atsiranda projektuojant pastatus, kurie statomi senamiestyje, kitokie – naujuose priemiesčio kvartaluose. Tiek pati vieta, tiek jos apžvelgiamumas lemia, koks bus projektas. Pavyzdžiui, „Nemunaičių“ projekto situacija yra unikali, nes vieta yra visai šalia vandens. Kitas aspektas – šie pastatai bus itin gerai matomi iš dešiniojo upės kranto, miesto centro, todėl kuriant buvo bandoma suvokti, kaip jie žiūrėsis Aleksoto šlaitų fone, industrinių pastatų ir netoliese esančių individualių sodybinių namų kaimynystėje“, – kalba daugiabučius suprojektavusios Paleko architektūros studijos vadovas.

Projektuose, vystomuose šalia kokio nors išskirtinio gamtos objekto – miško ar vandens telkinio, architekto teigimu, svarbu sukurti vizualų ryšį su tuo objektu. Gyventojams nepakanka žinoti, kad šalia teka upė – jie turi pajausti, kad gyvena šalia jos. Tokia vieta gali nulemti ir, atrodytų, smulkmenas – ar pastate bus atviri balkonai, ar labiau įgilintos lodžijos.

„Upių vaga paprastai tampa vėjų koridoriumi, vietos ant upės kranto yra labiau vėjuotos. Todėl tokioje vietoje esančiuose daugiabučiuose geriau projektuoti ne tradicinius išsikišusius balkonus, o įgilintas ir užuovėją teikiančias lodžijas. Jei jos būtų įstiklinamos mobiliomis konstrukcijomis, tuomet vasarą galima stiklus išstumdyti ir būti lauke, o šaltuoju metų laiku būti apsaugotiems nuo vėjo, jaučiantis kaip lauke ir neprarandant galimybės mėgautis vaizdu“, – sako jis.

G. Muliuolis sako, kad ieškantys būstų nepamiršta užduoti ir praktinių klausimų – ar bus ir kiek parkavimo vietų projekte, ar patogus susisiekimas su miestu, kokios naudojamos statybinės ir apdailos medžiagos, ar apdaila bus pilna, ar dalinė ir panašiai.

Savo ruožtu R. Palekas ieškantiems būsto taip pat pataria pasidomėti buto langų kryptimi, nes nuo to priklauso ne tik vaizdas, bet ir šviesos kiekis kambariuose. Pietinė pusė skiriasi nuo šiaurinės, tad tuo nepasidomėjus gali tekti nusivilti, jog vietoj visą dieną plieskiančios saulės kambariuose tvyro pastovi prieblanda arba atvirkščiai.

Mano išsaugoti straipsniai