Indų plovimo priemonė, pagaminta savo rankomis, žinoma, neturi tokio greito poveikio kaip buitinė chemija, tačiau ji visiškai saugi. Cheminės priemonės gerai nuplauna lėkštes ir šaukštus, bet yra sunkiai nusiskalauja, lieka ant jų paviršiaus. Norint jas gerai nuplauti, reikia ilgai skalauti po vandens srove.
Indaplovės jų nenuskalauja, jos nenusiplauna ir trumpai skalaujant rankomis. Cheminės medžiagos kaupiasi ant indų ir stalo įrankių, o valgant patenka į žmogaus organizmą, žalodamos mūsų sveikatą.
Liaudiškos priemonės
Anksčiau parduotuvėje nebuvo pirkti indų ploviklių, bet kiekviena šeimininkė žinojo, kaip namuose pasigaminti priemonių indų plovimui. Stalo įrankiai buvo švarūs, lėkštės – baltos, o puodai tiesiog blizgėjo. Per ilgus amžius susikaupė receptų, kaip pasigaminti plovimo priemonių. Paprastai jos gaminamos iš tokių medžiagų, kaip:
- soda;
- garstyčios;
- actas;
- citrina;
- ūkinis muilas;
- medžio anglis;
- smulkinta plytų skalda.
Šios priemonės veiksmingos ir po vieną, bet dar veiksmingesnės kaip sudėtinė tirpalų ir mišinių dalis.
Viena iš paprasčiausių, laiko patikrintų priemonių yra maistinė soda. Ja nuo seno buvo šveičiamos tamsios nuosėdos. Soda taip pat padeda nušveisti pridegusio maisto likučius. Be to, soda yra universali plovimo priemonė. Ja buvo plaunami ne tik indai po valgio, bet ir šveičiamos įvairios talpos, taip pat virtuvės spintelės, viryklė, orkaitė, kriauklė.
Purviniems paviršiams plauti tinka ir citrina. Paprastai plovimo skystis gaminamas iš tarkuotos citrinos žievelės, sumaišytos su citrinos sultimis. Citrina ne tik nušveičia stalo įrankius, bet ir suteikia jiems natūralų gaivų aromatą.
Garstyčios veiksmingai šalina riebalus. Garstyčių miltelius reikia atskiesti vandeniu iki grietinės konsistencijos ir plauti jais indus. Nepamirškite, šveisti indus garstyčių milteliais galima tik šiltu vandeniu, nes plaunant šaltu vandeniu nei puodai, nei keptuvės nenusišveis. Be to, garstyčiomis plaunant indus geriausia užsimauti pirštines, nes jos džiovina odą.
Dar vieną universalią valymo priemonę galima pasigaminti iš acto. Jį galima naudoti ir koncentruotą, ir skiestą vandeniu. Actas nuvalo nuo indų ne tik maisto likučius, bet ir kalkių nuosėdas bei tamsias apnašas. Tam, kad ant stiklinių indų neliktų purvo ir apnašų, taip pat naudojamas actas. Nušveitus actu, stiklinės lėkštės ir salotinės bus švarios ir skaidrios, lyg ką tik parsineštos iš parduotuvės.
Senovėje liaudiškus preparatus naudodavo ne tik plauti puodelius ir lėkštes po valgio. Namines plovimo priemones gamindavo ir pridegusių puodų bei keptuvių arba, pavyzdžiui, sidabrinių stalo įrankių, šveitimui.
Iš medžio pelenų galima pagaminti šarminį tirpalą. Jo receptas paprastas. Medžio pelenus kelias dienas laikydavo užpiltus vandeniu, po to nukošdavo. Tai ir būdavo plovimo tirpalas.
Smulkintų plytų milteliai visais laikais naudoti šveisti nuosėdoms ir pridegusiems maisto likučiams. Tai liaudiškas šiuolaikinių cheminių miltelių analogas. Smulkintų plytų milteliais galima šveisti viryklę ir kriauklę.
