Drozofilai arba vaisinės muselės gyvena šalia žmonių tik todėl, kad žmonės jas aprūpina mėgstamais skanėstais: papuvusiais vaisiais ir daržovėmis, parūgusiomis vaisių sultimis, uogiene, medumi ir t.t. Ruduo yra derliaus metas – būtent rudenį namuose gausu daržo ir sodo gėrybių, kurias galbūt ne visas spėjame suvartoti net ir ruošdami atsargas žiemai, tad namuose gėrybės pernoksta, ima gesti, o tai puiki terpė vaisinėms muselėms veistis. Todėl būtent šiuo metu šių vabzdžių aktyvumas pats didžiausias.
Nepaisant to, kad drozofilai labai maži, jie sukelia nemalonumų, nes greit dauginasi ir plinta namuose. Kiaušinėlio vystymosi stadija nuo kiaušinėlio iki lervos ir brandaus vabzdžio trunka ne daugiau kaip 10 dienų!
Vabzdžiai kiaušinėlius deda visur, kur ieško maisto: uogose, vaisiuose ir daržovėse, augaluose. Iš kiaušinėlių išsiritusios lervos įsirausia gilyn į „gyvenamąjį objektą“ ir ten įvyksta virtimo vabzdžiu procesas. Išsiritusi muselė naują partiją kiaušinėlių sugeba padėti jau antrą dieną po gimimo. Įdomu tai, kad jau daug metų mokslininkai žmogui svarbiuose eksperimentuose naudoja būtent drozofilus.
Ar vaisinės muselės gali pakenkti?
Nors drozofilai – smulkios muselės, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai nepavojingos, vis dėlto jos yra kenkėjos. Nors jos nekanda nei žmonių, nei gyvūnų kaip mašalai, nors neperneša infekcijų ir nesiurbia kraujo kaip uodai, vis dėlto jos sukelia diskomfortą, nes labai greit išplinta namuose, ypač virtuvėje. Manoma, kad jei į žmogaus skrandį patenka produktų, užkrėstų drozofilų lervomis gali sutrikti skrandžio ar žarnyno veikla. Vis dėlto praktiškai tai nutinka gana retai, nes vabzdžių lervos dažniausiai glūdi gesti pradedančiuose produktuose, o žmonės paprastai renkasi pačius šviežiausius vaisius, daržoves ir sultis.
Kaip drozofilai patenka į virtuvę?
Norint atsikratyti vaisinių muselių, vertėtų suprasti, kaip jos patenka į mūsų namus. Drozofilai nelabai gerai skraido, per dieną jie įveikia ne didesnį nei 18 m atstumą. Tad atskirsti į butą iš toli vaisinės muselės tikrai nesugeba. Iš kur jos tada atsiranda? Dažniausiai vabzdžiai į namus patenka iš sodo (kur gyvena ant vaismedžių, daržovių), su pirktiniais vaisiais ir daržovėmis, su pirktinių kambarinių augalų žeme, kurioje gali būti lervų, pro langus ir vėdinimo angas iš lauke esančių atliekų konteinerių. Dauginasi drozofilai ant kambarinių augalų, mielai veisiasi lėkštelėse su užsistovėjusiu vandeniu, maisto likučiuose, atliekų kibire, kanalizacijos angose.
Kaip atsikratyti vaisinių muselių: natūralios priemonės ir metodai
Cheminių insekticidų naudoti nepatariame – ir neetiška, ir pavojinga mūsų pačių sveikatai. Verčiau muselių atsikratykime natūraliomis, liaudyje nuo seno naudotomis priemonėmis.
Visų pirma, tai – augalai, pagrindiniai kurių – papartis, bitkrėslė ir šeivamedis. Augalus reikėtų išdėlioti kambariuose – jų kvapas nubaidys drozofilus. Tik turėkite omenyje, kad bitkrėslės kvapas kai kuriems žmonėms gali sukelti galvos skausmą.
Žibalas ir terpentinas. Šiomis priemonėmis muselių atsikratysite greitai ir lengvai. Į kibirą vandens įpilkite nedidelį kiekį vienos arba kitos medžiagos ir gautu tirpalu išplaukite namuose visas grindis ir nuplaukite visus paviršius. Žmogus kvapo nepajus, o muselėms jis bus nepakenčiamas.
Pomidorų sodinukai. Drozofilai jautrūs stipriems kvapams, todėl šis kvapas juos puikiausiai nubaidys. Veikia greitai ir veiksmingai. Taip pat vaisinėms muselėms nepatinka pelargonijų, eukalipto ir mirtų kvapas. Jei namuose pasisodinsite šių augalų, ilgainiui muselių neliks nė kvapo.
Spąstai muselėms – kaip jie veikia ir kaip juos pasigaminti
Veiksmingas būdas atsikratyti vaisinių muselių namuose – spąstai, kuriuos galima pasigaminti patiems arba nusipirkti jau pagamintus. Vieni tinkamai pagaminti spąstai padės atsikratyti didelio kiekio vabzdžių jų masiškai neužmušant. Iš spąstų drozofilus paleiskite kuo toliau nuo namų.
Vaisines museles paprasta sugauti naudojant arbūzų žieves. Tereikia palikti žieves nakčiai ant stalo nemažame maišelyje. Ryte maišelį su arbūzo likučiais ir muselėmis užsandarinkite ir išneškite iš namų.
Paprastus ir veiksmingus spąstus galima pasigaminti iš stiklinio ar plastikinio indo. Ant indo dugno reikia įpilti šiek tiek saldaus kompoto, sulčių arba giros – šis skystis privilios vabzdžius. Iš popieriaus susukite piltuvėlį, įstatykite jį į indą aštriu galu žemyn, o viršuje pritvirtinkite statybine lipnia juosta. Vabzdžius privilios saldus skystis, jie sulys į vidų, bet išlysti nesugebės.
Muselės, įsiveisusios gėlių vazono žemėse dėl padidintos drėgmės ir augalų liekanų, išnyks išvalius atliekas ir išdžiovinus vazono žemę. Procesas bus veiksmingesnis, jei reguliariai vėdinsite patalpą. Jei vazonuose muselių itin daug, reikėtų visiškai pakeisti gruntą, o augalų stiebus ir šaknis nuplauti ūkinio muilo tirpalu.
Profilaktinės priemonės: kaip neleisti muselėms išplisti namuose
Tam, kad nereikėtų miklinti rankų gaminant spąstus drozofilams, visų pirma reikėtų pasistengti neįsileisti jų į namus. Iš tiesų tai nėra labai sudėtinga. Tereikia iš šaldytuvo ir apskritai virtuvės reguliariai pašalinti nešviežius produktus, stebėti, kad namuose neatsirastų puvėsių ar pelėsių, laiku išnešti šiukšles. Jei netoli namų yra sąvartynai ar atliekų konteineriai, kaip profilaktines priemones naudokite paprastus savadarbius spąstus, langus uždenkite tinkleliais, o ant palangių pastatykite augalų, kurių kvapo muselės nepakenčia.
