Kasmet prasidedant šaltiems orams, vienas pagrindinių rūpesčių namuose yra šildymas. Rūpesčio mažiau, jei tą pačią sistemą naudojate ne pirmus metus, ir nesiruošiate jos keisti. Tačiau jeigu įsirengiate naują namą ar nusprendėte racionaliau šildyti savo būstą, kyla naujų klausimų. Krosnelės yra itin naudingos, kai reikia šildyti nedideles patalpas, o židiniai, dėl savo galimybių kaip interjero detalė vertinami ne rečiau nei kaip šildymo įrenginys. Vis dėlto, abi sistemos skleidžia šilumą, todėl svarbiausia pasirinkti tinkamą šildymo būdą jūsų poreikiams. Apie židinius ir krosneles pasakoja ManoNamai.lt kalbinti ekspertai.
Krosnelės, dėl savo mažo tūrio, dažniausiai naudojamos apšildyti lokalią patalpą. Kūrenant židinį, galima apšildyti kelias patalpas, jeigu įrengti ortakiai. Taip pat židiniai tradiciškai yra suvokiami kaip svarbi interjero dalis – kartais židinį perkantiems žmonėms ugnis reikalinga daugiau dėl estetinio, o ne šiluminio efekto. Taigi architekto ar interjero dizainerio konsultacija šiuo atveju taip pat galėtų padėti pritaikyti tinkamiausią židinį.
„Paprastai pirmuosius klausimus užduodame mes – ką žmogus nori su židiniu daryti. Kartais būna, kad židinys yra vienintelė šildymo priemonė, tarkime, kur nors sodybose. Bet dažniausiai jie įrengiami kaip interjero dalis ir kaip pagalbinė šildymo priemonė. Taigi vienas iš pagrindinių pasirinkimo kriterijų – proporcingumas. Pagal kambario dydį pasirenkamas stiklo dydis. Kartais žmonės ateina ir ieško židinio pagal galingumą, tarsi ieškotų katilo. Galingumas šiuo atveju nėra pagrindinis kriterijus – jei renkatės židinį kaip interjero dalį, turi atitikti stilius, formos, dydis, vieta, stiklo forma – stiklų būna tiesių, lenktų, trapecinių, kampinių, dvipusių. Žinoma, ne paskutinį vaidmenį vaidina ir kaina“, – pasakoja „UAB Celsis“ atstovas Antanas Milčius.
Renkantis židinį arba krosnelę taip pat reikėtų pagalvoti ir apie funkcionalumą, nepamiršti, kad dažniausiai reikia turėti arba įsirengti dūmtraukį, turėti šildymo planą, apgalvoti finansines galimybes bei alternatyvas.
Krosnelės ir židinio skirtumai
Kaip jau minėta, svarbu prisiminti, jog krosnelės funcionalumas – lokalus, židinio – gali būti tiek lokalus, tiek visa statinio erdvė. „Krosnelės paprastai neturi šilumos kaupiklio, o šilumą atiduoda įkaitusiu savo korpusu. Plieninės krosnelės turi tarpelį tarp pakuros ir apdailos, jame vyksta konvekcija. Paprastai krosnelės apšildo tą kambarį, kuriame stovi. Per ilgesnį laiką, šiluma pasklis per atviras angas ir į kitus kambarius. O įrengiant židinį su kapsule, jau montuojant suformuojama šilumos kamera kaip šilumos kaupiklis, ir iš jos galima šilumos srautus nuvesti arba natūraliu būdu, arba priverstiniu būdu per ortakius su turbina. Tokiu atveju, galima apšildyti net iki poros šimtų kvadratinių metrų namą“, – pasakoja A. Milčius.
Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kaip ši sistema atrodys patalpoje. „Krosnelę žmogus pasirenka kaip atitinkamos, jam patinkančios formos, iš karto paruoštą įrenginį. Židinys yra derinamas prie namo interjero, galimos įvairios konfigūracijos. Krosnelę renkasi asmenys, kuriems reikalinga apšildoma didelė lokali patalpa bei tie, kuriems reikia minimalistinės formos. Židinys yra nestandartinis, juo žmogus apibrėžia savo individualumą. Krosnelės gabaritai, lyginant su židinio gabaritais skiriasi kokius tris ar keturis kartus“, – pasakoja įmonės „Stiksas“ vadovas Eduardas Giedra.
Krosnelių tipai
Krosnelės gaminamos iš ketaus ar plieno. Pagal šildymo būdą jos skirstomos į šildančias spinduliniu būdu (šilumą akumuliuojančias) ir konvekcines krosneles. Konvekciniu būdu šildančios krosnelės turi dvigubą korpusą – tarp jų susidaro šilto oro srautas, kuris kildamas šildo visą patalpą. Šildant spinduliniu būdu, įšilusios krosnelės sienos savo sukauptą šilumą atiduoda aplinkai.
Krosnelės gali būti skirstomos pagal kuro rūšis – kietas kuras (malkos, granulės, briketai), dujos, elektra. „Granulinės krosnelės Lietuvoje nėra labai populiarios, tačiau jos patogios, jeigu šeimininkas nenori dažnai dėti kuro. Jos yra aukštesnio techninio lygio – įvedama programa ir tuomet pagal temperatūros režimą, į pakurą automatiškai dozuojant pilamos granulės“, – pasakoja A. Milčius.
Židiniai. Pagrininis židinio komponentas – židinio ugniakuras, kartais dar vadinamas kapsule arba kasete. Tai uždara metalinė konstrukcija, gaminama iš ketaus arba plieno. „Židiniai gali būti oriniai, kur šilumos nešėjas yra oras, arba su vandens šilumokaičiu, kur šilumos nešėjas yra vanduo – panašiai kaip katiluose. Oriniam šildymui tinka bet kurios konstrukcijos kapsulė – tiek ketinė, tiek ir plieninė. Jei norime prisijungti židinį prie jau veikiančios namo šildymo sistemos arba židinio pagalba ruošti karštą vandenį, renkamės kapsulę su vandens šilumokaičiu.Toks židinys gali atlikti dvejopą funkciją – šildyti ir oru, ir vandeniu“, – pasakoja A. Milčius.
Taip pat daugumos modelių ugniakurai gali turėti įvairiausias modifikacijas – antrinį oro padavimą, dvigubą stiklą, tonuotą stiklą, akumuliuojančias medžiagas. Visi židiniai paprastai turi dureles su karščiui atspariu stiklu. Jos būna atveriamos arba pakeliamos, ir yra skirtos stebėti degimą ar tiesiog mėgautis ugnies suteikiamu vaizdu.
Kaip jau minėta, židiniai gali apšildyti gana dideles patalpas. Tai pasiekiama įrengus ortakius ir turbinos pagalba aprūpinant šiluma kitas patalpas. Židinio vieta ortakiams didelės reikšmės neturi – jie gali būti išvedžioti ir po lubomis, ir po grindimis. Vis dėlto svarbiausia yra tikslai parengti projektą, bei kruopščiai sumontuoti sistemą, todėl geriausiai šį darbą palikti profesionalams. Tuomet, kūrenantis židiniui, karštas oras ventiliatoriaus pagalba oras paskirstomas į atskiras uždaras patalpas. Riba, kokiai temperatūrai esant turėtų pradėti veikti turbina, nustatoma reguliatoriumi.
Maždaug per 15–20 minučių nuo kūrenimo pradžios per ortakius pradedama jausti šiluma.
Židinius galima skirstyti pagal jų kuro rūšį. Jie būna elektriniai, dujiniai, kieto kuro.
Kieto kuro židiniai. „Rinkoje dominuoja kietas kuras – malkos, briketai, granulės. Svarbiausia naudojant prietaisus, kurie naudoja minėtąsias kuro rūšis, kad jos būtų sausos, nes sauso kuro energinė vertė (koloringumas) yra kelis kartus didesnis nei netinkamo šlapio. Kalbant apie malkas, jų drėgmė naudojant turėtų būti 15-18%. Tai džiovykloje džiovintos arba orsausės 2-3 metų sandėliavimo tinkamoje vietoje malkos“, – pasakoja E. Giedra.
Elektriniai židiniai. Gamintojai teigia, kad liepsną, tokio tipo židiniuose gana sunku atskirti nuo tikros. Taip pat šie židiniai patogūs neturintiems galimybių įsirengti kaminus ar dūmtraukius, pavyzdžiui, gyvenantiems butuose, kadangi jie neišskiria tradicinių degimo produktų. Židiniai taip pat gali atlikti šildymo funkciją, tiesa, jie nėra tokie galingi, be to, eksploatacijos kaina paprastai yra didesnė nei kieto kuro židinių.
Dujiniai židiniai. Dujiniai židiniai yra alternatyva tiems vartotojams, kurie nenori ar neturi sąlygų rūpintis kuru, jo sandėliavimu, tačiau pageidauja mėgautis šiluma ir atsipalaidavimu prie ugnies. Šie židiniai gali veikti naudodami gamtines dujas tiek suskystintąsias tiesiog iš baliono. Elektroninė valdymo sistema, kuri yra montuojama į dujinius židinius leidžia tiksliai nustatyti, reguliuoti ir palaikyti norimą temperatūrą patalpoje. Dujinių židinių galingumai siekia 4-10Kw, tad jie puikiai tinka didelių patalpų šildymui.
„Pasirenkant šio tipo židinius yra svarbu atkreipti dėmesį į gamintoją bei jo siūlomus gaminius, tarkim ECO GREEN PLUS ženklinimas įrodo, kad produkcija atitinka griežčiausius stebėjimo standartus. Tokių židinių kainos praktiškai yra adekvačios analogiškiems, naudojantiems kietąjį kurą – malkas. Dujinio židinio įrengimas atskirais atvejais yra netgi paprastesnis ir gali būti netgi pigesnis, nes nereikia kitą kart tokio kiekio medžiagų nei įprastam židiniui“, – teigia E. Giedra.
Pašnekovas pataria įsigyti gaminį iš autorizuotų platintojų, su garantija ir su nurodyta serviso tarnyba, kuri visada gali padėti. „Įsigydami gaminį per tręčiajį asmenį, netenkate garantijų, nes jų jis tiesiog negali perduoti. Taigi apsaugokite bet kokio dydžio savo investiciją ir nepasikliaukite tik žodiniais teiginiais. Kaip taisyklė, gaminio kaina atspindi gamintojo ilgametės patirties ir pažangių technologijų panaudojimo rezultatus. Įsigyjus tokio tipo gaminį, vartotojas visada gauna akivaizdžią naudą“, – teigia jis.
Priežiūra
Labai svarbu, kad prietaisas būtų tinkamai įrengtas ir eksplotuojamas. Gamintojas prideda eksploatavimo ir įrengimo instrukciją, taip pat reikia vadovautis galiojančiais STR reikalavimais, susijusiais su rangos patikimumu ir gaisrine sauga. Geriausia yra išsirinkti tokį židinį, kad jam reikėtų kuo mažiau papildomos priežiūros.
„Geras židinys – kaip geras automobilis: atėjai, pasukai raktelį ir išvažiavai. Niekam nepatinka, jeigu kas rytą reikia atidaryti dangtį, keisti tepalus, patikrinti skysčių lygius ir panašiai. Tad gerai įrengtam ir tinkamai pasirinktam židiniui daug priežiūros nereikės. Idealiausiu atveju, vienintelė šeimininko pareiga bus išsiimti suodžius ir įvairiais intervalais įkrauti kurą“, – pasakoja E. Giedra.
Jei židinys naudojamas kaip šildymo įrenginys, naudojami akumuliaciniai židiniai. „Tokiems židiniams paskaičiuojamas kuro kiekis – parenkame, kad per parą reikėtų įdėti vieną – dvi įkrovas. Jeigu židinyje yra įrengtos automatinės priemonės, jam tokios priežiūros pakanka. Krosnelės visada būna mažatūrės, įkrovos yra iki dviejų kilogramų malkų, o židinių tūris didesnis ir kilogramų reikai dėti daugiau“, – priduria E.Giedra.
