53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Ką reikėtų žinoti apie lauko durų spynas

Ką reikėtų žinoti apie lauko durų spynas

Visuomet pažymima, kad įsilaužėliai turi savo būdų, kaip patekti į patalpą – dažnai netgi ne pro duris. Vis dėlto, perkant lauko duris, į spynų pasirinkimą nereikėtų žiūrėti pro pirštus – gali atsitikti taip, kad kruopščiai išsirinkta spyna, iš įsilaužėlio pareikalaus daugiau pastangų ir minutėmis prailgins jo pastangas, o neprofesionalų vagį apskritai atbaidys. Tad kiek užraktų montuoti į duris? Ar verta pasilikti standartinį spynų komplektą, kurį gaunate pirkdami duris? Kurio tipo durų spynos patikimiausios? Į šiuos ir kitus klausimus atsako ManoNamai.lt kalbinti ekspertai.

Lauko duryse rekomenduojama įsirengti bent du užraktus. Tai ne tik prailgins laiką, reikalingą įsilaužti į patalpą, tačiau du užraktai naudingi ir netikėto gedimo atveju. „Geriausia yra rinktis skirtingus spynų tipus – vieną spyną rinktis seifinio tipo, kitą dėti paprastą – su europietiško tipo cilindru arba skandinavišku cilindru. Kartais žmonės dedasi dvi panašias spynas – vieną kaip pagrindinę, kitą kaip papildomą, atrakinamas su tuo pačiu raktu. Taip gal ir yra kiek patogiau, tačiau jeigu vagis prisitaikys raktą prie vienos spynos, galės iš karto abi lengvai atsirakinti“, – pasakoja spynų remontu ir keitimu užsiimančios įmonės „Spynava“ atstovas Mindaugas Petkevičius .

Spynų prekyba užsiimančios įmonės „Vairema“ atstovo Remigijaus Rojaus teigimu, pagrindiniai užraktų pasirinkimo kriterijai yra du – saugumo klasė ir apsauga nuo rakto kopijos padarymo. „Raktą pamesti galima įvairiais būdais – kad ir vaikas juos gali palikti persirengimo kambaryje, todėl jei nusikopijuoti galima netrukdomai, kažkam padavei, o jis per pusvalandį ir pasidarė raktus. Tokiu atveju ir iš saugumo klasės nėra naudos. Tokie raktai turėtų turėti kortelę, kurią gauni pirkdamas spynas su patentuotais raktais, ir tik su ja gali pasigaminti naują rakto kopiją“, – pasakoja pašnekovas. Tokios galimybės nepriklauso nuo spynos tipo, čia svarbiau ar gamintojas jas naudoja – ši apsauga siūloma tiek skandinaviško tipo spynoms, tiek seifinėms.

Spynas priimta skirstyti į dvi grupes – plokštelines ir cilindrines. Jos viena nuo kitos skiriasi savo konstrukcija.

Cilindrinės spynos. Jų konstrukciją sudaro dvi dalys – cilindras, dažniausiai gaminamas iš žalvario, ir korpusas. Abi šios dalys turi strypelius. Kai rakto ir šerdies kombinacija atitinka, korpusą galima pasukti ir atidaryti duris. Šių spynų raktai turi išpjovas vienoje pusėje.

Skiriamos skandinaviško ir europietiško tipo spynos. Skandinaviškų užraktų šerdis yra dviguba, europietiško – vienguba. M. Petkevičius teigia, kad tai nėra vienintelis kriterijus, nustatantis šių dviejų tipų spynų saugumo skirtumus. „Nepasakyčiau, kad europietiško tipo spynos yra lengviau iveikiamos, labai priklauso nuo to, kokias apyraktes naudosime. Viskas priklauso nuo pasirikto cilindro, apyrakčių ir apsaugų gamintojo“, – pasakoja pašnekovas. 

R. Rojus išskiria du cilindrų tipus. “Yra paprasti cilindrai, kurių konstrukcijoje yra spyruoklės, įkišus raktą keliančios kaiščiukus. Kai kaiščiukai sutampa su rakto išpjova, cilindras atrakinamas. Šie cilindrai nesudėtingai atrakinami visrakčiais. Įpylus rūgšties, spyruoklės ištirpsta ir po to atrakinti galima paprasčiausiu atsuktuvu. Jei nenaudojama apsauga, šie cilindrai nesunkiai gali buti nulaužiami ar atrakinami pragręžus korpusą, kadangi jų korpusas pagamintas iš minkšto metalo, žalvario. Dėl galimo drėgmes užšalimo, nešvarumų patekimo į cilindro vidų, tokio tipo užraktai neturėtų būti naudojami lauko sąlygomis. Lauko sąlygomis rekomenduojami cilindriniai užraktai, kurie paremti besisukančių diskų principu“, – pataria pašnekovas.

Plokštelinės spynos. Šių spynų skląstis turi keletą plokštelių. Spyna atsirakina, kai išpjovos plokštelėse sutampa su iškyšomis rakte. Šiai rūšiai priklauso seifinės spynos, rakinamos ilgu plokščiu raktu su išpjovomis abiejose pusėse. Sukant raktą, jis pakelia spynoje esančių plokštelių kombinaciją į viršų ir durys atsidaro. Seifines spynas galima įstatyti ir į medines duris, tik tuomet reikia rinktis mažesnes spynas nei tos, kurios skirtos šarvuotoms durims. 

Cilindrinės spynos yra skirstomos į penkias saugumo klases, o seifinės į septynias. „Septintoje saugumo klasėje jau privalo būti mangano plokštelė, apsauganti nuo pragręžimo, bei patentuotas raktas. Jeigu spyna yra 5 ar 7 saugumo klasės, jų atrakinti visrakčiais yra neįmanoma. Norėdamas jas išlaužti, vagis užtrunka 5 ar 10 minučių, tačiau tai bus brutalus įsilaužimas – reikės naudoti įrankius, gręžti, o tai sukelia daugiau triukšmo. Žemesnės klasės spynoms visa tai trunka 3-5 minutes ir trunka tyliai – dažnai užtenka ir visrakčio“, – kalba pašnekovas. 

Jis taip pat pataria netaupyti siekiant saugumo. „Pinigai nėra lemiamas kriterijus. Žinoma, jei biudžetas nėra didelis, apatinę spyną galite rinktis ir pigesnę, tačiau tokiu atveju viršutinė spyna turi būti seifinė ir būtinai septintos klasės. Taip daro, tarkime, skandinavai, kurie trečios klasės spynas naudoja tik vidinių patalpų durims, lauko durų viršuje jie montuoja seifines. Taip pat reikėtų akcentuoti, kad, jei tarkime, kambario tapetus keičiate kas penkis metus, geros durys keičiamos tik po labai ilgo laiko ar visai nekeičiamos. Todėl jeigu padalintumėte sumas pamečiui, spynos kaina susidarys ne tokia ir didelė. Tik viena bėda, kad durų pardavėjai dažniausiai konkuruoja tarpusavyje, ir durų kainą nurodo jau su spyna – apie galimybę išsirinkti naują spyną jie pirkėjo neinformuoja, kadangi tai gali pakelti pačių durų kainą“, – pasakoja R. Rojus.

Pakabinamos spynos. Rūsių, sandėliukų ir garažų apsaugai galima rinktis pakabinamas spynas. R. Rojus, renkantis tokio tipo spynas pataria žiūrėti į besisukančių diskų principu paremtus gaminius. „Spyruoklinėms spynoms užtenka drėgno oro ir šalčio – jos pritraukia drėgmės ir gali kuriam laikui netgi neveikti. Nereikia pasikliauti spynos dydžiu kaip pagrindiniu kriterijumi – tai atbaidys nebent vagis-mėgėjus. Šiuo atveju, yra svarbu apsaugoti spynos lankelį nuo nulaužimo, tam reikėtų arba uždėti apsaugas, arba rinktis specialias spynas“, – pasakoja R. Rojus. 

Priežiūra. Spynos nėra itin reiklūs mechanizmai – jų priežiūra yra gana paprasta, o praktikoje, teigia pašnekovai, kartais jomis papildomai rūpintis apskritai nereikia. „ Kad ir kokias spynas pasirinktumėte, geriausia yra vengti kinietiškų spynų, kurios yra linkusios lūžti. Pasirinkus seifinio tipo spynas, nieko tepti nereikia. Tokių spynų netgi negalima tepti, nebent pradėtų girgždėti ar kelti kitų problemų papildomos traukės. Cilindrines spynas reikėtų tepti du kartus per metus lauko sąlygomis, o ne lauko sąlygomis – vieną kartą per metus. Rekomenduojama tepti specialiu spynų tepalu. Universalūs buityje plačiai naudojami tepalai netinka, ypatingai tuo atveju, jeigu tai brangesnė spyna, nes taip galima ją ir sugadinti“, – pataria M. Petkevičius.

Mano išsaugoti straipsniai