Nors iškišti nosį į lauką pastarosiomis dienomis darosi kiek per šalta, iš tiesų šilumos ten yra gana nemažai. Jos yra visur – grunte, požeminiame vandenyje ir netgi atrodytų tokiame šaltame vėlyvo rudens ore. Šią šilumą galima panaudoti šildantis savo namus – tai vadinama geoterminiu šildymu. Kas tai, kuo vienos šildymo rūšys pranašesnės už kitas, per kiek laiko jos atsiperka ir kitus aktualius aspektus pakomentavo ManoNamai.lt kalbinti ekspertai.
Kas yra geoterminis šildymas? Geoterminis šildymas – tai šilumos energijos paėmimas iš gamtos, ir panaudojimas patalpoms šildyti. Šilumą galima išgauti iš grunto, vandens ir oro. Tam reikalingi šilumos siurbliai, kurie ir skirstomi pagal būdą, kuriuo paima šilumą: gruntas- vanduo (iš grunto paimta šiluma galima šildyti vandenį, kuriuo šildome namus), vanduo-vanduo, oras-vanduo ir oras-oras. Šilumos siurbliai veikia naudodami elektrą, tad ir šildymo sąskaitas mokate už jos suvartojimą.
Gruntas. Teigiama, jog grunte yra sukaupta net iki 98 % saulės išspinduliuojamos energijos. Žiemos metu, žemiau įšalo lygio grunto temperatūra yra apie 7 laipsnius, o to visiškai užtenka siurbliui tinkamai funkcionuoti. Šilumos kolektorių sudaro vamzdžiai, užpildyti neužšąlančiu skysčiu – tokia sistema kaupia žemės šilumą ir perneša ją iki šilumos siurblio. Kolektorius įrengiamas žemiau įšalo lygio ir gali būti tiek horizontalus, tiek vertikalus.
Klimato sąlygos ir geri gruntai lėmė, kad sistema gruntas-vanduo Lietuvoje yra populiariausia. „Grunto yra visur – daug žmonių turi savo sklypus ir gali tuo pasinaudoti. Tarkime, Švedijoje gruntas nedėkingas, todėl daugiau naudojami oras-vanduo siurbliai. Svarbiausia įrengiant siurblius gruntas-vanduo atsižvelgti kad šilumos paėmimas būtų ne mažesnis nei namo poreikis, o tai lemia plotas. Jei sklypo plotas yra mažesnis nei jusų namui reikia, tai jau yra apribojimas, tačiau įsirengus gręžinį, apribojimai plotui ženkliai sumažėja. Be to, horizontalaus kolektoriaus šilumos šaltinis yra saulė, kuri prišildo per vasarą, o vertikaliame kolektoriuje yra išnaudojama žemės šiluma, kuri regeneruoja ir žiemą“, – pasakoja UAB „Geoterminio šildymo sistemos“ vadovas Andrius Čuplinskas.
Vanduo. Kolektorius šiuo atveju šilumą ima iš vandens gręžinio. Vanduo–vanduo sistema yra labai efektyvi, kadangi gruntiniai vandenys pasižymi aukštesne temperatūra (tarp +7 laipsnių ir +12 laipsnių). Tačiau tam, kad išnaudotumėte visas šio metodo galimybes, jūsų sklypas bei jo prieigos turi atitikti gana aukštus reikalavimus. Visų pirma, vandens gręžinys turėtų būti pakankamai negilus, šilumos siurbliui reikalingas pastovus vandens debitas, o šalia turėtų būti vandens telkinys, į kurį būtų galima išleisti panaudotą vandenį.
„Teoriškai galimybė įrengti šią sistemą gyvenamuosiuose namuose yra, tačiau praktiškai tai įgyvendinti sunku, kadangi vandeniui yra daug techninių reikalavimų. Vanduo-vanduo sistemą būtų galima panaudoti gamyklose, kurios naudotų tą patį vandenį ir aušinimui, ir šildymui – vandens sistema būtų uždara ir jo kokybė nesikeistų“, – pasakoja UAB „Geoterminis šildymas“ vadovė Jolita Šilerienė.
Oras. Oro šilumos siurbliai šiek tiek skiriasi nuo kitų rūšių. Jie savo šilumai paimti naudoja oro šilumą. Tokių siurblių privalumas – nereikia atlikti žemės darbų, kurie yra sąlyginai brangūs ir sudaro apie 30-40 % įrengimo kainos, todėl tokio siurblio įsirengimas ne tik pigesnis, bet ir greitesnis. Vis dėlto, reikia atkreipti dėmesį, kad metinės išlaidos šildymui dėl klimatinių sąlygų dažniausiai būna didesnės nei gruntas-vanduo šilumos siurblių. Kuo labiau oras šąla, tuo mažėja šių siurblių ekonomiškumas. Esant šalesniam orui, siurblys nebegali pasiekti reikiamo galingumo ir jo trūkumą kompensuoja jame įmontuoti elektriniai tenai, tad esant šaltai žiemai būna mėnesių, kada tenka daugiau pamokėti už elektrą.
„Mums reikia, kad prie -20 laipsnių, namie būtų +20. Tačiau prie žemesnės temperatūros oras-vanduo siurblio galingumas greitai krenta. Esant tokiai temperatūrai žemė-vanduo siurblio galingumas kaip ir lieka tas pats, o tarkime, 10 kW oras-vanduo šilumos siurblys, esant -20 laipsnių, duos 1-3 kW galios. Jei norime, kad toks šilumos siurblys būtų lygiavertis žemė-vanduo siurbliui, reikės galingesnio siurblio, o jei imi galingesnį – jis jau brangesnis. Tad toks taupymas nėra tiesioginis – nors ir nereikės žemės darbų, tačiau teks pirkti galingesnę įrangą. Jei klimatas Lietuvoje būtų nors kiek šiltesnis, oras-vanduo siurbliai būtų tokia pat ekonomiška alternatyva kitiems siurbliams. Daug ekonomiškiau tokius siurblius rinktis gyvenantiems pajūryje, kadangi ten tradiciškai šilčiau“, – pasakoja A. Čuplinskas.
Atsipirkimas. Keičiant ar įsirengiant bet kokią šildymo sistemą, mus visuomet domina kiek sutaupoma ir kaip greitai ji atsiperka. Geoterminio šildymo sistema šiuo metu yra brangiausia šildymo alternatyva. Pašnekovai teigia, kad norint apskaičiuoti atsipirkimą, reikia įvertinti kelis veiksnius. Geoterminio šildymo sistemos su žemės darbais ir akumuliacine talpa 200 kvadratinių metrų namui kaina siekia 35-40 tūkstančių litų. Kaip greitai tokia suma gali atsipirkti? „Labai priklauso nuo to, kaip žmogus naudojasi siurbliu – ar jis mėgsta gyventi šiltai, ar daug naudoja karšto vandens. Tačiau yra ir pinigais neįvertinamas dalykas – nebereikia šokinėti aplink katilą, rūpintis, kada sezonas prasideda ir kada baigiasi. Jei šią naudą priskaičiuotumėme į atsipirkimą, tas laikotarpis būtų dar trumpesnis. 2011 m. skaičiavimais, sistema, jei vertintumėme tik pinigine išraiška, atsipirktų po 8-10 metų“, – pasakoja pašnekovas.
J. Šilerienė teigia, kad įrengimo kainą bei atsipirkimo laiką galima gerokai pamažinti, jeigu šildymas bus iškart apgalvotas ir integruotas į namo projektą. „Tinkamai suprojektavus sistemą, sutaupoma namo statybos metu. Pirmiausia – galima įsirengti mažesnę katilinę arba katilinę įrengti kartu su pagalbine patalpa, ta, kurioje laikysime ir dviračius, žoliapjoves ar kitokius panašius daiktus. Tai yra švari sistema, begarsė, be kvapo, skysčio, dūmų ir panašiai, jai nereikia kaminų, malkinių, nėra papildomų reikalavimų kaip įprastai katilinei. Todėl jeigu tokiais sprendimais pasiekiame 15 000 lt kainą, šildymas atsiperka labai greitai ir kainuoja pigiau nei kokybiškos malkos ar kokybiški briketai. Aišku, būna, kad žmogus turi galimybę pats pasiruošti malkų, bet dažniausiai žmonės jas perka“, – teigia pašnekovė.
Grindinis šildymas. Įsirengus geoterminę šildymo sistemą, geriausi rezultatai pasiekiami suderinus ją su grindiniu šildymu. A. Čuplinskas pažymi, kad šildytis galima ir radiatoriais, tiesa, tokiu atveju rekomenduojama įsirengti didesnius, žemos temperatūros radiatorius. Toks sprendimas yra kone tolygus grindiniai šildymui, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad radiatoriai yra ženkliai didesni nei standartiniai. Įsirengus klasikinius radiatorius, tinkančius aukštesnės temperatūros, kieto kuro ar dujų katilais šildomai sistemai, naudingumo koeficientas sumažėja.
Akumuliacinė talpa. Akumuliacinė talpoje kaupiamas šildymui reikalingas karštas vanduo, kurį paruošia šilumos siurblys. Įsirengti akumuliacinę talpą ekonomiška – taip galėsite išnaudoti naktinio elektros tarifo kainas. Kiekvienas šilumos siurblys veiks ir be akumuliacinės talpos, tačiau ji ne tik padeda taupyti energiją, o taip pat prailgina šilumos siurblio tarnavimo laiką net iki dviejų kartų. „Akumuliacinė talpa sumažina siurblio išsijungimų ir įsijungimų skaičių – tai pagrindinė siurblio dėvėjimosi priežastis. Kuo daugiau tokių ciklų, tuo greičiau jis susidėvi. Kad siurblys tarnautų ilgiau, geriausia, jei jis įsijungia kuo mažiau kartų“, – pasakoja J. Šilerienė.
Garantija, priežiūra ir tendencijos. Ilgesniam tarnavimo laikui užtikrinti, svarbiausia sistemą tinkamai sumontuoti ir įsirengti akumuliacinę talpą. Taip galėsite tikėtis prailginti tarnavimo laiką net iki 30 metų. Tiesa, tinkamai įrengtas kolektorius yra dar ilgaamžiškesnis, kadangi sugesti ar pasenti daugiau galimybių turi siurblys, o ne kolektoriaus sistema. „Jeigu po kurio laiko sugenda kokia nors detalė, tarkime, susidėvi kompresorius, nereikia visko išmesti, galima pakeisti kompresorių, kurio kaina priklauso nuo galingumo ir šilumos siurblys veiks toliau. Siurblio, skirto 200 kvadratinių metrų plotui apšildyti, kompresoriaus kaina yra apie 6000 Lt. Žinoma, technologijos eina į priekį, ateityje bus sukurta ekonomiškesnių siurblių, ir reikės skaičiuoti, kas labiau apsimoka“, – pasakoja pašnekovė.
Jos teigimu, šilumos siurblių rinkoje ryškesni atnaujinimai ir patobulinimai pristatomi maždaug kas ketverius metus. „Galiu pasakyti, kad netgi nusipirkus siurblį, pagamintą prieš 10-15 metų, žmogus irgi liktų patenkintas. Jis, priklausomai nuo temperatūros, per 12 mėnesių ciklą susimokėtų už šildymą su karštu vandeniu 1500-2000 Lt, o su šiuolaikiniu siurbliu galėtų sutaupyti apie 30% šių išlaidų. Bet ir tuo, ir tuo atveju, tai yra visai neblogai“, – pasakoja J. Šilerienė.
Geoterminio šildymo siurblio priežiūra yra nesudėtinga. „Kaip vartotojas jūs jį pastatote ir pamirštate. Nebent jums per šalta ar per karšta, išvykstate atostogų, tuomet pareguliuojate šilumą. Be abejo, bet kuriai sistemai yra naudinga, jei specialistas prieš šildymo sezoną atvyksta ir ją patikrina“, – pasakoja moteris.
Šilumos siurbliams, priklausomai nuo jų tipo, gamintojo ir tiekėjo taikoma nuo 2 iki 5 metų garanija. Tiesa, atskiroms siurblio dalims ji gali būti ir didesnė.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir spalio mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.
