Pasaulio visuomenėms vis labiau linkstant prie ekologinių idėjų, statybos srityje kelią skinasi Lietuvoje gana nauja apželdintųjų stogų idėja. Nors pasaulyje žalieji stogai žinomi jau seniai ir yra gana populiarūs, Lietuvoje jų populiarumas kol kas nėra didelis. Gal dėl brangumo, gal dėl eksploatacijos ypatumų, o gal dėl lietuvių nepasitikėjimo naujovėmis apželdintųjų stogų kol kas įrengiama nedaug.
Pirmosios žinomos žaliuojančių stogų terasos buvo Kabantieji Babilono sodai (Semiramidės sodai), atsiradę IV a. iki Kr. Maždaug prieš 1 000 metų, šiaurės šalyse norėdami apsisaugoti nuo šalčio, pietinėse – nuo kaitros, Skandinavijos ir Vidurinės Azijos šalių gyventojai pradėjo želdinti stogus.
Lietuviai, norėdami pagerinti stogo šiluminę ir priešgaisrinę izoliaciją, ant savo namų šiaudinių stogų taip pat kartais klodavo velėną.
Šiuolaikinių modernių apželdintųjų stogų pradininkė yra Vokietija. Joje šiuo metu yra apželdinta jau daugiau kaip 10 % stogų. Sparčiausiai tokie stogai plinta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Didžiausias pasaulyje – net 4,2 ha ploto apželdintas stogas yra ant fabriko „Ford Motors“ JAV.
Žemės plotų trūkumą jaučiančiose šalyse, tokiose kaip Japonija, kiekvienas, pradėjęs statyti namo pamatus, privalo kompensuoti užstatytą plotą apželdindamas nustatytą plotą žemės. Jeigu tam laisvos žemės nėra, apželdinami stogai.
Europoje šiuo metu neabejotina stogų apželdinimo lyderė yra Šveicarija. Čia vykdoma miestų biologinės įvairovės strategija, pagal kurią visi nauji pastatomi plokščiastogiai pastatai privalo būti apželdinti.
Aktyviai veikiančias organizacijas, skatinančias investicijas į žaliųjų stogų technologijas, turi ir kitos Europos šalys, pavyzdžiui: Italija, Austrija, Švedija, Graikija, Vengrija, Nyderlandai ir kt. Kai kuriose šalyse tokioms iniciatyvoms paramą skiria ir vyriausybės.
Tačiau, nepaisant to, kad apželdintieji stogai yra gana brangūs (1 m2 įrengimo kaina su medžiagomis prasideda nuo 250 Lt be PVM), jų atsiranda vis daugiau. Pasak Kauno technologijos universiteto Statybinių konstrukcijų katedros lektorės doc. dr. Rėdos Bistrickaitės, apželdintasis stogas – daugiau žmogaus filosofija, pasaulėžiūra nei ekonominis požiūris.
Apželdintieji stogai paverčia pilkus plotus žaliomis oazėmis, žalios erdvės ant stogų vėsina pastatus, iš miesto oro valo teršalus. Ant apželdintųjų stogų gali būti įrengiamos poilsio zonos, kurių reta tankiai apgyvendintuose miestuose.
Atsižvelgiant į stogo specifiką ir įrengimo tikslą, apželdinimas gali būti ekstensyvus arba intensyvus. Ekstensyvus stogo apželdinimas – tai toks apželdinimas, kuriam nereikia nuolatinės priežiūros. Ekstensyviai apželdinant užveisiami augalai, kuriems augti užtenka nuo 2 iki 18 cm storio žemės substrato sluoksnio. Tai gali būti samanos, žolės veja, gėlės, vaistažolės.
Intensyvus stogo apželdinimas – tai toks apželdinimas, kai užveisiami aukštesni ir įvairesni augalai, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Toks apželdinimas jau labai priklauso nuo užsakovo finansinių investicijų. Augalams jau reikia nuo 15 iki 40 cm storio žemės substrato sluoksnio. Apželdinama daugiamečiais augalais, vejos plotais, krūmais, mažais arba net iki 15 m aukščio medžiais.
Apželdinimo sluoksnis. Prieš apželdinant bet kurį stogą, turi būti įvertinti vietovės veiksniai, pavyzdžiui, oro sąlygos, vėjuotumas ir kt. Ekstensyviai apželdinant naudojami augalai turi būti atsparūs sausrai, saulės radiacijai, ilgaamžiai, jiems nereikia ypatingos priežiūros. Intensyviai apželdinant, naudojami įvairesni augalai: gėlės, žolės, išsikerojantys ir svyrantys augalai, vijokliai, rožės, iki 2–3 m aukščio krūmai ir medžiai.
Žemės substrato sluoksnis turi greitai absorbuoti vandenį ir vėliau lėtai maitinti juo augalus. Taip pat jis turi praleisti vandens perteklių į drenažo sluoksnį, aprūpinti augalų šaknis reikalingu oro kiekiu. Substrate turi būti pakankamai kalcio rūgščiam lietaus vandeniui neutralizuoti. Taip pat jame turi būti humuso ir maisto medžiagų. Substrato sluoksnis turi būti atsparus korozijai.
Vandenį filtruojantis sluoksnis turi ne tik filtruoti vandenį, bet ir saugoti, kad į drenažo sluoksnį nepatektų smulkių dalelių iš žemės substrato. Šiam sluoksniui įrengti gali būti naudojamas sintetinis pluoštas (geotekstilė), mineralinis vatos veltinis, stiklo audinio sluoksnis ir kitos medžiagos.
Drenažo sluoksnis turi būti atsparus šalčiui, gniuždymui. Jis turi būti chemiškai neutralus, nekenksmingas augalams, turi greitai nuleisti perteklinį vandenį į lietaus kanalizaciją.
Hidroizoliacinės dangos apsauginis sluoksnis turi apsaugoti šią dangą nuo mechaninių pažeidimų statybos metu. Taip pat jis turi apsaugoti nuo aštriabriaunių drenažo sluoksnio dalelių (skaldos ir panašių medžiagų) spaudimo.
Papildomas hidroizoliacijos sluoksnis turi užtikrinti visišką sandarumą ir apsaugoti nuo šaknų skverbimosi. Tam naudojama metalo folija, geomembrana – plastiškas paklotas iš didelio tankio polietileno plėvelės.
Biologinis plotas ant stogo – gyvas stogas. Augalai – tai natūrali terpė gyvūnijai. Ant apželdintųjų stogų apsigyvena vabzdžiai, drugeliai, kartais net paukščiai, betoninis miestas atgyja.
Parapetų ir stoglangių įrengimas
Viena iš didesnių problemų, su kuria susiduria apželdintųjų stogų montuotojai, – tai tinkamas įlajų įrengimas. Netinkamai įrengtos jos gali „apaugti“ žemėmis ir užkimšti perteklinio vandens nutekėjimo kanalus.
Šlaitiniai apželdintieji stogai
Šlaitiniai stogai dažniausiai apželdinami ekstensyviai, nes juos būtų gana sudėtinga apželdinti intensyviai ir po to prižiūrėti. Sunkokai ant jų laikytųsi ir intensyviojo apželdinimo apkrovos.
Geriausias šlaitinio stogo nuolydžio kampas – 5–15 laipsnių. Kad augalai kartu su žemių sluoksniu nenuslinktų, apatinėje stogo dalyje turi būti įrengiamos statmenos su stogo šlaitu atramos. Jeigu stogo nuolydžio kampas didesnis kaip 28–30 laipsnių, turi būti įrengiamos kelios atramos.
Apibendrinant…
Pasak R. Bistrickaitės, apželdintąjį stogą įsirengti, nors ir brangu, tačiau verta, nes toks stogas visada išsiskiria itin estetiška išvaizda, pagerina bendrą namo vaizdą, padidina namo vertę, sumažina šildymo ir vėdinimo išlaidas, net iki 40 dB sumažina aplinkos triukšmą, oro užterštumą, sukuria jaukų gamtos pojūtį, leidžia susikurti gamtos kampelį, kur galima maloniai leisti laisvalaikį.
Apželdintieji stogai
– atitinka aplinką tausojančios statybos principus, nes kompensuoja dėl statybų prarastus žaliuosius plotus;
– gerina ne tik stogo, bet ir viso pastato estetinį vaizdą;
– gerina garso izoliaciją ir apsaugo nuo triukšmo, nes augalais padengti plotai yra natūralūs garso izoliatoriai;
– valo ir grynina orą, nes augalija geba filtruoti ir sulaikyti dulkes bei smogą iš oro;
– gali sumažinti vidutinę miesto temperatūrą 3–4 laipsniais, kai lauke 25–30 laipsnių šilumos;
– pagerina saulės baterijų darbą, mat apželdintas stogas neįkaista, todėl saulės baterijos veikia maksimaliai efektyviai.
Apželdintųjų stogų apkrovų dydžiai
