Būstas yra viena svarbiausių nuosavybių, kur praleidžiame daugiausiai laiko ir jaučiamės saugūs. Tačiau „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad nuostoliai būstui kasmet auga, o ekspertai įspėja, kad būtina daugiau dėmesio skirti apgalvojant, kaip saugoti savo turtą – ypač vasarą, kai žmonės išvyksta į daržus ir namai lieka be priežiūros.
Bendrovės duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį nuostolių būstams buvo 23 proc. daugiau nei pernai metų tuo pačiu laikotarpiu.
Ekspertai pastebi, kad pastaruosius penkerius metus kasmet pasiekiami vis nauji rekordai – auga tiek sumos, tiek ir nuostolių skaičiai, susiję su būstų žalomis.
„Todėl labai svarbu, kad žmonės galvotų, kaip saugoti savo būstą ir turtą jame. Nuolat stengiamės apie tai kalbėti, nes matome tokią tendenciją – nuostoliai ženkliai auga, o su jais ir sumos jiems atlyginti.
2021 metų pirmąjį pusmetį gyventojai patyrė beveik 9 milijonų nuostolį būstams, o šiemet pirmąjį pusmetį jau skaičiuojame per 11 milijonų eurų sumas. Tai yra 23 proc. augimas. Toks pat augimas yra ir kalbant apie nuostolių skaičius“, – situaciją apžvelgia „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Anot eksperto, yra keletas kritinių priežasčių, kodėl taip auga skaičiai.
„Visų pirma net 75 proc. augo žalų skaičiai, susiję su stichinėmis nelaimėmis. Kalbame apie tą patį pirmąjį vienų ir kitų metų pusmetį. Tai neįtikėtini skaičiai. Šiemet būstų savininkams jau išmokėjome daugiau nei 3,5 milijono eurų, kurie patyrė nuostolių dėl stichinių nelaimių. Pernai per pirmąjį pusmetį ši suma siekė 2,2 milijono eurų.
Jau pernai sakėme, kad pasiektas rekordas, o šiais metais skaičiai vėl ženkliai šoko aukštyn. Klimato kaita tam tikrai turi įtakos, vis nuostolingesnės yra metų pradžios, anksčiau žiemą daug žalų atnešdavo sniego slėgis, potvyniai, tačiau šiemet žiema šiltesnė ir netikėtai buvo didžiulis vėjas, kuris niokojo žmonių turtą kiekvieną mėnesį šimtatūkstantinėmis sumomis“, – pasakoja draudimo ekspertas.
Kaip pastebi A. Juodeikis, daug žalos atneša ir vasaros vėtros, šiemet išsiskiriančios gausiu lietumi, krušomis – iki šiol neteko matyti, kad jos taip sugadintų žmonių turtą.
Kaip pasakoja „Lietuvos draudimo“ ekspertas, dar viena priežastis, kodėl auga nuostoliai žmonių turtui, – ilgapirščių aktyvumas.
„Šių metų pirmąjį pusmetį už vagystes iš būstų gyventojams jau išmokėjome net 49 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Žinoma, tam įtakos turi pandemija – pernai pirmą pusmetį daugiau laiko leidome namuose, mažiau keliavome, todėl ir vagims buvo sunkiau.
Šiemet žmonių gyvenimo įpročiai pasikeitė, grįžo į priešpandeminį laikotarpį, todėl vagys vėl siaučia kur kas aktyviau. Vagysčių šį sausį-birželį fiksavome 51 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį“, – sako A. Juodeikis.
Anot jo, tokie skaičiai tik įrodo, kad žmonės turėtų pagalvoti, kaip saugoti ne tik patį būstą, bet ir jame esantį turtą. Šiemet didžiausia vagystė „Lietuvos draudimo“ buvo fiksuota už daugiau nei 21 tūkst. eurų. Vagys išneša ir lauko baldus, vis populiaresnes kepsnines, lauko įrangą, taip pat papuošalus, grynuosius pinigus.
Draudimo ekspertas pažymi, kad šiemet taip pat fiksuota daugiau nuostolių dėl užliejimų.
„Per pirmąjį šių metų pusmetį fiksavome 13 proc. brangesnius nuostolius nei pernai metais tuo pačiu laikotarpiu.
Užpylimų padaryti nuostoliai yra vieni brangiausių, su kuriais susiduria gyventojai. Šiemet jau išmokėjome beveik 3,5 milijono eurų, kad atlygintume žalą dėl užpylimų.
Ši nelaimė ypač pavojinga vasaros laikotarpiu – žmonės atostogauja ir dažniau iš namų išvyksta ilgesniam laikui, taigi auga tikimybė į užliejimą sureaguoti pavėluotai. Kuo vėliau pamatysite žalą, tuo galimai bus didesni nuostoliai jūsų asmeniniam turtui“, – sako „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Kaip pataria A. Juodeikis, prieš išvykstant iš namų svarbu patikrinti vandens čiaupus, o dar geriau – užsukti karšto bei šalto vandens įvadus į būstą. Taip pat išjungti elektros prietaisus iš rozečių, nes jie gali būti nepataisomai sugadinti, jei visgi nelaimė įvyktų pas kaimynus.
„Nepaisant to, namas yra naujos ar senos statybos, jei užliejimas įvyksta viršutiniame daugiabučio aukšte, vanduo gali prasiskverbti net per kelis aukštus. Tokiu atveju nelaimės kaltininkams tenka rūpintis ne tik savo buto remontu, bet ir atlyginti kaimynų patirtus nuostolius. Svarbu, kad draudimas kaimynų patirtą žalą atlygina tik turint civilinės atsakomybės draudimą“, – pabrėžia A. Juodeikis.
Brangiausios nelaimės būstuose vis dar yra sukeltos gaisrų, pažymi A. Juodeikis.
„Vidutinė tokių nelaimių išmoka, kai dėl gaisro nukenčia būstas, šiemet yra 4 tūkst. eurų, o per pirmus šešis 2022 metų mėnesius jau esame išmokėję daugiau nei 2,1 milijono eurų sumą. Maksimali išmoka šiemet siekė 59 tūkst. eurų“, – sakė jis.
