Stiklas – viena populiariausių medžiagų ir architektūroje, ir mene, ir buityje. Stiklas neatsiejamas kasdienių ir estetinių funkcijų elementas. Pasaulis be stiklo būtų niūrus, tamsus, nuobodus. Namai ir biurai, jei nebūtų galimybės sujungti lauko ir pastato vidaus langu ar vitrina, panėšėtų į urvus be natūralios šviesos ir supančių aplinkos vaizdų. Stiklas apsaugo nuo gamtos pavojų ir piktavalių. Ši medžiaga, neperdėsime sakydami, padaro gyvenimą šviesesnį, patrauklesnį, modernesnį.
Pro istorijos uždangą…
Interjere ir eksterjere stiklas pradėtas naudoti nuo bronzos amžiaus, tik jis buvo natūralus – obsidianas. Dabartinio stiklo protėvį imta gaminti 4 000–3 000 m. pr. m. e. Egipte ir Mesopotamijoje. Apie 250 m. pr. m. e. Aleksandrijoje atsirado pirmoji stiklo gamykla, tuo pat metu atrasta ir stiklo pūtimo technologija. Stiklo gamybos Europoje renesansu laikomas XIII a., o 1688 m. prancūzai išrado veidrodinio stiklo gamybos ir didelių veidrodžių šlifavimo technologijas.
Panašiu laiku imta gaminti ir stiklą langams. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje jau nuo XI a. buvo lydomas stiklas. Privilegija Vilniuje steigti stiklo manufaktūrą ir prekiauti stiklo dirbiniais buvo suteikta 1547 metais. Masiškai stiklas pradėtas gaminti XIX a., kai buvo išrasta marteninė krosnis ir stiklo tempimo mašininiu būdu technologijos. 1902 m. į gamybą įdiegtas vertikalus stiklo tempimo būdas. Milžiniškas stiklo gamybos pramonės augimas prasidėjo po Pirmojo pasaulinio karo. XIX a. modernumo simboliu laikytas stiklas šiuo metu vadinamas aukštųjų technologijų medžiaga ir sėkmingai pritaikomas architektūroje. Stiklo sistemos dabar daugiausia naudojamos įrengiant visuomeninių pastatų fasadus, stogus ir interjerus, mažiau stiklas naudojamas statant gyvenamuosius namus. Žinoma, tą lemia funkcija ir kaina.
Stikliniai fasadai – akys į pasaulį
Stiklo pramonės raida turėjo didelę įtaką ir pastatų architektūrinių stilių formavimuisi. Stiklo sistemų technologijos jau seniai pabėgo vien nuo patalpų apšvietimo ir langų funkcijos. Jos tapo fasadų, vidaus atitvarų, durų, o kartais ir konstruktyvo dalimis. Didesnis stiklo daugiafunkciškumas gali padėti šildymo, vėsinimo, vėdinimo, elektros energijos gamybos (integruojant fotoelementus) procesuose. Šiuolaikinė architektūra neretai vadinama stiklo architektūra. Stiklo, kaip statybinės ir konstrukcinės medžiagos, naudojama labai daug. Architektai ir interjero dizaineriai stiklą mėgsta dėl lengvumo įspūdžio, laidumo šviesai ir vaizdo efektų. Jis imponuoja ir dėl patvarumo, nekintamumo.
Visgi vienu metu Lietuvoje buvęs stiklinių pastatų mados bumas dabar tarsi kiek atslūgęs, tad nejaugi poreikis stiklui bent jau architektūroje aprimęs? „Šiek tiek. Bet tikrai nebeįsivaizduojame istorinių ir šiuolaikinių pastatų be stiklo, – sako architektas, UAB „Archinova“ vadovas Antanas Gvildys. – Anksčiau, pirmojo stiklo pastatų bumo metu, dažniausiai buvo naudojamos paprasčiausios, nebrangios ir energetiškai ne tokios efektyvios stiklo fasadų sistemos. Dabar, investuojant į aukštesnę pastatų architektūrinę bei energetinę kokybę, Lietuvoje dažniau naudojamos inovatyvios, energetiškai efektyvios fasadinės sistemos. Kadangi šie sprendimai brangūs, todėl nelabai dažnai naudojami. Nuo kitų metų, kai pastatai turės būti A energinio naudingumo klasės, Lietuvos stiklo architektūra susidurs su nauju iššūkiu. Manau, kad, ieškant optimalaus santykio tarp natūralios dienos šviesos poreikio ir investicijos komercinio pagrįstumo, stiklo paviršių fasaduose mažės. Tačiau išskirtinėse miesto vietose reprezentacinių stiklinių pastatų tikrai bus ir ateityje.“
Kad ir kaip būtų, stiklas modernioje architektūroje kol kas yra pagrindinė medžiaga, kurią naudojant formuojamas pastato fasadas. Stiklinių pastatų fasadų tipų yra keletas: vienasluoksnis, dvigubas ir tarpinės konfigūracijos. Taip pat yra daugybė stiklo fasadų konstrukcinių sistemų: aliuminio ir stiklo, plieno ir stiklo, stiklo ir stiklo, lynų bei templių ir stiklo… Nuo fasado tipo ir pasirinktos konstrukcijos priklauso architektūrinio sprendimo kaina, šiluminė varža.
Skirtingose šalyse klostosi kitokios stiklo naudojimo tradicijos. Pavyzdžiui, Skandinavijoje ir Estijoje fasaduose šalia stiklo naudojami akmuo, medis ir plienas, o Lietuvos ir Latvijos architektūroje kol kas dominuoja stiklo fasadai. Todėl mokslininkai kartu su architektūrinio stiklo gamintojais siekia suteikti paprastam stiklui papildomų ir labai svarbių architektūrai savybių: atsparumą saulės karščiui, šalčiui, triukšmui, vibracijai, smūgiams ir pan.
Stiklas be rėmų neriboja erdvės
Architektūroje stiklas gali būti vadinamas niekada nesenstančia medžiaga, tinkama ir pastatų vidui, ir išorei. Stiklinė eksterjero architektūra neapsiriboja vien fasadais: tai langai, durys, stoglangiai, stogo konstrukcijos, kupolai, žiemos sodai, modulinės ar akustinės pertvaros, varstomos ir stumdomos durys, stogeliai, pavėsinės, vitrinos, taip pat prekybinė įranga, lentynos, apsauginiai ekranai, turėklai ir atitvarai, laiptai, dušo kabinos, vonios pertvaros ir kt. Lietuvoje visiems šiems elementams gaminti neretai siūlomas berėmis grūdintas stiklas.
Išskirtinį berėmio stiklo fasadą, laikomą vos aštuonių varžtų (!), galima pamatyti Marijampolėje. Lietuvoje tai kol kas didžiausias kabamosios berėmio stiklo konstrukcijos projektas.
Marijampolės prekybos centro architektai sugalvojo, kad pagrindinio fasado siena būtų visiškai skaidri ir kuo mažiau užstotų už jos eksponuojamą prekybos centro ženklą. Tam geriausiai tiko kabamoji dviejų stiklų berėmių stiklo paketų siena su stiklinėmis standumo briaunomis. Iš 53 kabančių stiklo paketų sudarytos sienos pranašumai: nepriekaištingai grynas stiklinės sienos vaizdas ir daug geresnės termoizoliacinės ypatybės. 9 m aukščio ir 18 m pločio sienos konstrukcijos pagrindas – aštuonios standumo briaunos iš laminuoto grūdintojo stiklo lakštų. Dėl techninių stiklo ypatybių standumo briaunas reikėjo pakabinti. Kadangi stiklas daug geriau „dirba“ tempiamas, nei gniuždomas, tai iš plieno elementais sujungtų stiklo segmentų sudarytos standumo briaunos viršuje laikomos vos vieno varžto. Su stogo konstrukcija jungiantys iš viso aštuoni varžtai išlaiko visą sienos, kurios vien stiklas sveria 20 tonų (!), svorį.
Interjero estetika ir praktiškumas
Berėmis stiklas patalpų viduje gali drąsiai asocijuotis su estetika ir praktiškumu. Stiklinės berėmio stiklo konstrukcijos dėl įvairių pritaikymo galimybių, praktiškumo ir interjerui suteikiančio modernaus minimalistinio dizaino ypač dažnai naudojamos kuriant darbuotojams patogią aplinką biure. Kad darbuotojas dirbtų efektyviai, biuras turi būti šviesus, praktiškas ir patogus. Todėl šiuolaikiniai biurai įrengiami šviesūs, su stiklinėmis sienomis, dideliais vitrininiais langais. Berėmio stiklo konstrukcijos – puikiausia išeitis sukurti šviesų biuro ar kitokių patalpų interjerą, leidžiantį šviesai sklisti per visą erdvę laisvai. Skaidrus stiklas puikiai atskiria vieną erdvę nuo kitos ir kartu vizualiai išlaiko visos patalpos vientisumą. Jeigu yra poreikis vizualiai perskirti patalpą, tam tinka raštuotas, matinis ar kitaip dekoruotas stiklas. Dekoruoti galima įvairiais būdais, t. y. dažant, suteikiant matinį vaizdą, klijuojant lipdukus, keičiant jo tekstūrą ir kt. Stiklas leidžia išgauti daugybę erdvinių formų ir taip dar labiau padidinti biuro ar namų erdvių panaudojimo galimybes.
Be to, stiklinės sienos puikiai valomos, jos atsparios purvui, sunku sugadinti jų išvaizdą. Klystama manant, kad stiklas trapus ir labai nepraktiškas, atvirkščiai, šiuolaikinės technologijos stiklą padaro itin tvirtą, tvirtesnį už bet kurias gipso plokščių pertvaras.
Pavyzdžiui, amerikietiško tipo biuruose, kur vienoje didelėje patalpoje dirba daug žmonių, kiekvieno darbuotojo patalpos atskiriamos stiklinėmis, nedidelių matmenų pertvaromis. Jos gali būti ir pusiau skaidrios, vadinamosios transparentinės. Lietuvos rinkai jau pristatyta naujausia stiklo technologija „Smart Glass“. Tai naujas atradimas mūsų rinkai. Technologija „Smart Glass“ leidžia valdyti stiklo skaidrumo ypatybes: vienu metu stiklas gali būti matinis, t. y. visiškai nepermatomas, o prireikus jis gali tapti skaidrus. Tai ypač aktualu susirinkimų, vadovų kabinetuose ar kitomis aplinkybėmis, kai reikalingas visiškas privatumas. Tai įrodymas, kad Lietuvą pasiekia moderniausios stiklo technologijos. „Deja, dar nemažai lietuvių stiklą supranta tik kaip langų medžiagą. Bet juk matyti, kad stiklas puikiai atitinka šiuolaikinių biurų demokratiškumo, skaidrumo filosofiją“, – sako A. Gvildys.
Pastaruoju metu stiklas naudojamas ir grindų, ir baldų elementams gaminti. Jis suteikia elegancijos. Stikliniai baldai labai populiarūs ne tiktai individualiuose būstuose, bet ir biurų patalpose. Iš stiklo gaminami stalai, lentynos, knygų spintos, drabužių spintų lentynos, virtuvės baldai, dušo kabinos, lifto kabinos ir kt.
Kuo daugiau šviesos ir komforto
Mūsų klimato juostos architektai šiuolaikiniams stiklo ir aliuminio konstrukcijų pastatams dažniausiai parenka neutralios spalvos ir skaidrų stiklą, į statinių vidų praleidžiantį daugiausia šviesos. O investuotojai į nekilnojamojo turto projektus ieško, be stiklo vizualinių ar skaidrumo savybių, energetiškai efektyvių stiklo sprendimų, nes žino, kad pastatų su dideliais stiklo fasadais eksploatacijos sąnaudos dažniausiai yra didesnės. Todėl ten, kur vasaros gana šiltos, o žiemą anksti sutemsta, svarbus ir stiklo laidumas šviesai, ir jo apsauga nuo karščio, kuri padėtų mažinti vėdinimo išlaidas. Atsižvelgdama į tai, stiklo pramonė siūlo vis daugiau energetiškai efektyvių produktų, leidžiančių sumažinti išlaidas pastatų kondicionavimui vasarą ir šildymui žiemą. Antai pasaulinėje stiklo produktų rinkoje gerą vardą išsikovoja inovatyvus neutralios spalvos „SunGuard“ SN 70/35 fasadinis stiklas, gebantis į patalpas praleisti iki 70 proc. šviesos ir sulaikantis 65 proc. saulės energijos. Toks labai tinka į pietus orientuotiems fasadams ar stiklinėms stogų konstrukcijoms, kai reikalingas didelis šviesos laidumas ir maksimali apsauga nuo saulės. Toks ar panašus stiklas dar gali būti dengiamas ir ant laminuoto stiklo su specialia garsą izoliuojančia plėvele – tokiu atveju fasadas saugos patalpas ne tik nuo saulės, bet ir nuo triukšmo. Naujiems viešosios paskirties statiniams vis dažniau pasirenkami būtent panašaus pobūdžio daugiafunkciai fasadų stiklai.
Stiklo pramonė visame pasaulyje tobulėja, siūlo naujų sprendimų. Dabar svarbu atsižvelgti ne tik į stiklo vizualines charakteristikas, bet privalu pasigilinti ir į stiklo funkcines savybes. Renkantis stiklą, pavyzdžiui, administracinio pastato fasadui, atliekami skaičiavimai, kiek saulės pateks į skirtingas pastato dalis dienos metu. Tokius skaičiavimus Skandinavijoje atlieka pastato klimato specialistai. Jie įvertina, kiek energijos iš saulės gaus pastatas. Atsižvelgiant į tai, projektuojamos šildymo ir vėdinimo sistemos.
Laminuotas stiklas saugo ir puošia
Norint užtikrinti žmonių ar kitų dalykų saugumą, pastatų fasadams, langams, žiemos sodams, įvairiems eksterjero elementams ir automobilių stiklams dažniausiai naudojamas laminuotas stiklas. Toks apsauginio tipo stiklas smūgio metu nesubyra į smulkias šukes dėl specialios laminuojant naudojamos plėvelės, dedamos tarp laminuojamų stiklų. Vieną su kitu laminuoti galima du ir daugiau stiklų. Speciali plėvelė išlaiko sudužusį ar sutrupintą stiklo sluoksnį „surištą“, išgaunamas vadinamasis „voratinklio efektas“ – taip įtrūkimai nekelia pavojaus aplinkiniams.
Dar vienas svarbus dalykas: speciali laminavimo plėvelė stiklui suteikia daug didesnę garso slopinimo izoliaciją ir kartu blokuoja net 99 proc. ultravioletinių spindulių. Stiklą galima laminuoti kartu su grafika. Toks stiklas gražiai papuošia interjerą: naudojamas durų intarpams, baldų paviršiams ar kitiems dekoratyviniams elementas.
Senovės dvelksmas stiklo spindesy
„Man, kaip architektui, dirbančiam ir restauracijos srityje, imponuoja stiklo savybės, leidžiančios, mažiausiai pažeidžiant istorinių statinių vertingąsias savybes, pritaikyti juos šiuolaikinei funkcijai išryškinant autentiškumą. Esant poreikiui, stiklas leidžia architektūrą „dematerializuoti“, tai tikrai išskirtinė stiklo savybė“, – sako architektas A. Gvildys.
Stiklas – skaidri ir lengvai dekoruojama medžiaga – puikiai „skamba“ gotikinių ansamblių languose, kur spalvingos šviesos srautas buvo prilyginamas dieviškosios valios išraiškai. Kaip šviesa gali pakeisti erdvę, ją papildyti, išryškinti faktūras ir formas, iki šiol išlieka vienos svarbiausių problemų, kurių sprendimai lemia architektūrinio ansamblio prasmę ir suvokimą. Architektūrinių paviršių dinamikai stiklas labai palankus, jam būdingas itin turtingas, dinamiškas dekoras, daugiaplaniai piešiniai, atspindžiai, šviesos efektai ir kt.
Vertingas apvalkalas, o gal… ramstis?
Architektūroje dažnai naudojama papildomų stiklo sluoksnių, dengiančių pastatą kaip apvalkalas. Stiklas atlieka skirtingas funkcijas ir veikia kaip konservavimo priemonė, kaip medžiaga, išryškinanti senosios architektūros pastatus, pabrėžianti jų stilistiką, kaip priemonė netinkantiems objektams ar detalėms paslėpti arba kaip architektūrinės išraiškos priemonė paveldosauginėje terpėje. Gražus pavyzdys – „Vilniaus energijos“ pastatas Neries pakrantėje. Jo forma monumentali ir stabili, tačiau dinamiškumo ir lengvumo suteikia fasadas. Dienos metu dominuoja lygi stiklo plokštuma, o temstant kintantis apšvietimas suteikia formai ažūriškumo. Pastatuose su daugiasluoksniais paviršiais tolygiai sąveikauja tiek išorinis skaidrus, tiek vidinis fasadai. Fasadai, kuriuos sudaro tik vienas skaidrus išorinis sluoksnis, aktyviai sąveikauja su interjeru – būtent čia interjeras tampa eksterjero dekoro dominante.
Architektas A. Gvildys įspėja, kad negalima architektūros kokybės vertinti tik pagal stiklo kiekį. Viskas turi būti pagrįsta erdvėmis, proporcijomis, funkcionalumu. Ten, kur stiklas reikalingas, reikia drąsiai jį naudoti. „Archinovos“ vadovas artimiausiu metu pasiryžęs priimti su stiklu susijusį iššūkį: „Kaip tik savo biure šiuo metu projektuojame objektą, kuriame numatome naudoti stiklą kaip laikančiąją konstrukciją.“
