Maži langai, tamsi patalpa, netaisyklinga erdvės forma, patalpą skaidančios sijos ir nė vieno „standartinio“ 90 laipsnių kampo – tai tik dalis trūkumų, kuriuos teko taisyti, koreguoti, užmaskuoti ir paversti privalumais interjerą istorinio namo palėpėje įrengtame bute kūrusiai dizainerei.
Objekto dosjė:
Tipas: palėpinis butas renovuotame sename pastate Vilniaus senamiestyje.
Plotas: 47 m2.
Lubų aukštis: 4,30 m.
Gyvenamoji erdvė: bendrasis kambarys, vonios kambarys, antresolė.
Gyventojai: pritaikyta dviem žmonėms.
Paskirtis: nuoma.
Projekto autorė – interjero dizainerė Laura Giržadė.
Nedidelis vieno kambario butas įrengtas istorinio, dar XIX a. viduryje statyto Vilniaus senamiesčio namo palėpėje. Šis pastatas, jį įsigijus keliems privatiems savininkams, buvo iš esmės renovuotas – pakeistas jo planas, aukštingumas, pakeltas ir naujomis čerpėmis uždengtas stogas, suformuota visiškai nauja palėpės erdvė, sutvirtintos perdangos, fasado architektūra, langų forma atkurti pagal išlikusią istorinę medžiagą, laikantis tuo laikotarpiu Vilniuje vyravusio architektūrinio stiliaus ypatumų. Išskirtinė U raidės formos namo forma lėmė ir nestandartinį, vidinių erdvių, ypač – naujai sukonstruotos palėpės projektą. Vieno joje įrengto nedidelio buto interjerą projektavusi dizainerė Laura Giržadė turėjo ieškoti sprendimų, kaip šioje įspūdingoje, tačiau komplikuotoje patalpoje su stačiais stogo nuolydžio šlaitais, patalpą skaidančiomis metalinėmis konstruktyvinėmis sijomis, siaurėjančiomis ir vėl platėjančiomis plokštumomis, daugybe kampų ir nedideliais langais įrengti patogią ir estetišką gyvenamąją erdvę.
Namo šeimininkai stengėsi atkurti ir autentišką seno pastato išvaizdą, ir pritaikyti šiuolaikiškas technologijas – rekuperacinę, apsaugos sistemas, šildomąsias grindis ir kitus modernius patogumus.
Šviesos trūkumas ir buto erdvę kertanti metalinė sija – du pagrindiniai trūkumai, kuriuos dizainerė sumaniai neutralizavo, kūrybiškai panaudojusi tinkamas priemones.
Išskirtinė komplikuota palėpės erdvė buvo vienas pagrindinių dalykų, lėmusių svarbiausius interjero sprendimus. Visų pirma – natūralios šviesos trūkumas: visame bute yra tik du nedideli ir labai gilūs arkiniai langai, išeinantys į šiaurryčių ir šiaurės puses. Kitas dalykas – viso buto erdvę skersai kertanti metalinė konstruktyvinė sija, anot dizainerės, „kaip priekaištas“ įrengta nepatogiame 2,36 m aukštyje. Neturėdama galimybės šių akivaizdžių architektūrinių trūkumų išvengti, Laura rado kitą išeitį – pavertė juos privalumais. Metalinė sija tapo pagrindine ašimi, aplink kurią buvo dėliojami kiti interjero objektai. Ji sumaniai integruota į atskirus architektūrinius elementus: ant vienos jos dalies „pakabinta“ antresolės perdanga, o kitas galas tapo viena laiptų pakopa, todėl natūraliai įsiliejo į interjerą.
Praktiškas sprendimas
Dėl netaisyklingos erdvės į apačią siaurėjančių laiptų konstrukcija – ypač funkcionali: po kiekviena jų pakopa paslėpta po talpią spintelę.
Interjerui išraiškos suteikiantys medžio fragmentai pagaminti iš senos kaimo trobos rąstų. Buto šeimininkas pats surado ardomus trobesius, pargabeno rąstus ir kartu su meistru pritaikė juos interjere – metalinei sijai apdailinti, dekoratyviems fragmentams išryškinti, įspūdingoms masyvioms laiptų pakopoms gaminti.
Pakyla prie laiptų, ant kurios įkomponuota krosnelė, – su paslaptimi: po ja paslėptas ištraukiamas papildomas čiužinys svečiams, o pati pakyla tarnauja ir kaip patogi vieta prisėsti, jei į namus užsuka didesnė kompanija.
Šviesos trūkumo problemą dizainerė išsprendė interjerui dekoruoti pasirinkusi baltą spalvą, tiksliau – tik vieną jo atspalvį, baltą su trupučiu pilko ingrediento, pagal RAL paletę žymimą kodu 9003. Sudėtingos architektūros patalpoje su daugybe papildomų elementų, kampų ir išlinkimų tai buvo ypač svarbu – suteikė erdvei vientisumo įspūdį, leido išvengti papildomų detalių. Dizainerė šiuo atspalviu dekoravo ne tik visas didžiąsias plokštumas – net minkštieji baldai buvo kruopščiai derinami prie pasirinkto kolorito. Dar viena balto fono paskirtis – išryškinti senos medžio faktūros elementus, o šie interjere atsirado siekiant trūkumus paversti privalumais. Visą butą kertančią metalinę siją dizainerė sumanė dar labiau išryškinti suteikusi jai seno medžio įvaizdį. Tokie patys seno medžio fragmentai pritaikyti ir kitur: iš senų rąstų pagamintos laiptų pakopos, apdailos elementai ir net stalelis prie lovos. Baltame fone įkomponuota išraiškinga seno medžio faktūra ne tik padeda vizualiai sušildyti modernią aplinką, bet ir sukuria „seno“ ir „naujo“, „šiuolaikiško“ ir „autentiško“ kontrastą, pabrėžiantį prasminę sąsają ir su paties pastato istorija.
Sudėtingos formos erdvėje buvo vengiama papildomų ją apsunkinančių detalių, dizainerė stengėsi, kad nedideli, bet būtini elementai būtų kuo mažiau pastebimi. Dėl šios priežasties virtuvėje įkomponuoti stikliniai šviestuvai, parinktos ažūrinės baro tipo kėdės.
Visame bute išklotos blizgios epoksidinės grindys sukuria didesnės, vientisos erdvės įspūdį. Tiesa, dizainerė pasakojo Lietuvoje negavusi norimo atspalvio dangos, tad siekiant išsaugoti norimą efektą teko grindis iš pradžių nudažyti, o ant viršaus lieti bespalvę epoksidinę dangą.
Skaidrus stiklas – dar viena medžiaga, kurią dizainerė panaudojo interjere siekdama išsaugoti šviesos pojūtį ir neperkrauti nedidelės sudėtingos konfigūracijos erdvės papildomomis detalėmis. Iš skaidraus stiklo pagaminta „nematoma“ apsauginė pertvara pritaikyta virš prieškambario zonos įrengtoje trikampėje antresolėje. Šioje erdvėje architektė suprojektavo miegamąjį, į kurį galima patekti laiptais, nusitęsiančiais per visą bendrojo kambario sieną ir antresolėje suformuojančiais nedidelį koridorių. Miegamajam paskirta visai nedaug vietos – vos 10 m2, o dėl stogo nuolydžio šlaitų ji dar labiau sumažėja. Nepaisant to dizainerei pavyko čia įkomponuoti patogią dvigulę lovą su aukštu minkštu galvūgaliu, tiesa, prie jos dėl stogo nuolydžio prieiti patogu tik iš vienos pusės. Greta jos palei stogo nuolydžio kampą išrikiuota atvirtų ir uždarų modulių konstrukcija suteikia nedidelei erdvei žaismingo ritmo pojūtį.
Vienu atspalviu dekoruotą palėpės erdvę dizainerė pagyvino skirtingomis faktūromis. Kai kurios sienoms akcentuoti buvo pritaikytos autentiškos baltai dažytis to paties namo plytos, likusios išardžius senus kaminus, jaukumo suteikė tekstiliniai baldų paviršiai, atspindžių – blizgios grindys.
Dizainerė pataria
Nedideliam palėpėje įrengtam butui dekoruoti Laura Giržadė parinko matinius paviršius, blizgios liko tik liejamosios epoksidinės grindys. Tokiais atvejais, kai patalpos erdvė sudėtinga, su daug kampų, išsikišimų, nišų, dizainerė pataria vengti blizgių, šviesą atspindinčių paviršių, nes papildomi šešėliai, atspindžiai taip pat dalyvauja interjere kaip tam tikri akcentai ir taip apsunkina erdvę, padaro ją dar sudėtingesnę.
Apgalvoti funkcionalūs sprendimai – spintoje paslėpta skalbyklė, į vonios apdailos sienutę integruota skalbinių dėžė, išsikišusios plokštumos šonuose sumontuotos lentynėlės padeda išsaugoti minimalistinės erdvės estetiką.
Vonios kambaryje, suformuotame pirmajame aukšte greta virtuvės, po antresolės perdanga, dizainerei pavyko įrengti visą reikalingą įrangą ir išsaugoti interjere vyraujančią baltų matinių paviršių estetiką. Dėl šios priežasties šioje zonoje nėra nė vienos plytelės – sienos buvo išdažytos drėgnoms patalpoms tinkamais tokio paties 9003 atspalvio dažais. Jaukumo šiai erdvei suteikė dekoratyvi baltai dažyta senų plytų faktūra bei seno medžio elementai, kartojami viso buto interjere. Šilta, išraiškinga, tinkamai impregnuota medžio faktūra čia pritaikyta vonios sienelei ir dušo kabinos grotelėms.
