Sunku ir prisimint tokią ankstyvą ir gražią vasaros įžangą. Žurnalo „Mano Namai“ birželio numeryje paprastai matydavote gležną žalumą su dar plikais ploteliais, o štai šių metų pavasaris leido rinktis puikias lauko temas ir kurti visiškai autentišką vasaros atmosferą.
Vasara užmiestyje
Rąstinėje sodyboje – išgryninta poilsio idėja
Atokiame Rytų Aukštaitijos kaimelyje, prie ežero prisišliejusiame sklype suprojektuotoje sodyboje, iki smulkmenų išgryninta komfortiško poilsio Lietuvos kaime koncepcija: ekologiškas skandinaviško tipo rąstinis namas pritaikytas ilsėtis tiek vasarą, tiek žiemą, įdiegtos modernios technologijos, išsaugotas natūralios kaimo gamtos grožis, sukurta estetiška ir stilinga aplinkos, namo išorės bei interjero darna.
„Projektuojant sodybos eksterjerą buvo taikomi kai kurie tipiniai tradicinės sodybos trobos sprendimai, tokie kaip nedideli langai, bet projektas įgyvendintas subtiliai improvizuojant šiuolaikiškomis formomis bei detalėmis, todėl atrodo ypač grakščiai, tvarkingai ir pavyzdingai“, – džiaugiasi architektas. Kaip pagrindinė eksterjero koncepcija buvo pasirinktas skandinaviško tipo pastatų stilius, tačiau tokį pasirinkimą lėmė ne šiuo metu itin madinga šiaurietiško dizaino tendencija ar atsitiktinumas: „Teko studijuoti skandinavų dizaino estetiką – vien su šios sodybos šeimininkais ne kartą vykome į Suomiją susipažinti su namų statybos ir dizaino kultūra, mados ir techninių naujienų tendencijomis ir pan.,“ – pasakojo Aidas Balčiūnas.
Sodybos sklypą šeimininkai įsigijo su parengtu tipiniu medinio karkasinio namo projektu ir net išlietais pamatais, todėl turėjo būti bent minimaliai išlaikyta projekte numatyta forma. Tačiau architektas, pasitelkęs visą išmonę ir statybininkų patirtį, stengėsi, kad rąstinio sodybos namo projektas taptų išskirtiniu dėl savo išorės estetikos ir dėl modernių technologinių sprendimų. Pagrindiniame name po terasa ir laiptais suformuotas patogus sandėliukas – pilkas jo fasadų koloritas puikia dera prie rudo pastato atspalvio ir sukuria modernios, stilingos kaimo sodybos vaizdą.
Suformavus vieną didelę atvirą pirmojo aukšto erdvę, svarbiausias dėmesys buvo kreipiamas į virtuvės ir valgomojo zoną. Palei dvi sienas suprojektuotas funkcionalus ir patogus virtuvės darbastalis su visa reikalinga įranga. Patalpos centre įkomponuotas didžiulis apskritas stalas su kėdėmis. „Rinkdamiesi baldus stengėmės, kad jie stilistiškai būtų artimi pasirinktai sodybos koncepcijai, – pasakojo architektas. – Derinant detales buvo svarbu viską susieti į bendrą stilistinę visumą – sukurti tipišką šiuolaikišką, šviesią, švarią ir jaukią kantri stiliaus sodybos aplinką.“
Nuotraukos – Augio Narmonto ir iš asmeninio projekto autoriaus albumo; tekstas – Kristinos Pečiukonienės; projekto autorius – architektas Aidas Balčiūnas.
Sezono aktualijos
Miesto sode – gražių vaizdų peizažas
„Geras sodas yra tas, kuris eliminuoja prastus vaizdus ir pabrėžia gražius“, – tvirtina kraštovaizdžio dizainerė Asta Grabauskienė. Šia tiesa ji rėmėsi kurdama sodą nuosavame sklype. Smailas siaurėjančio sklypo kampas pridengtas tikslingai sukomponuotais želdynais ir tarsi pranyksta jų apsuptyje. Skirtingai nei griežta gyvatvorė, kuri apibrėžtų labai tikslias ribas, grupėmis susodinti augalai kraštovaizdžiui suteikia purumo, įvairūs žali atspalviai sukuria gylio iliuziją, sušvelnina sodo kontūrus.
Pietinėje, daugiausia saulės gaunančioje sodo pusėje, – eksperimentinis Astos gėlynas. Čia auga iš Anglijos atsivežti sinavadai, pasipuošiantys purpuriniais, šiek tiek baltai paspalvintais žiedais. Pradeda žydėti iš Vokietijos atsivežtos katžolės, išliksiančios dekoratyvios iki pat gruodžio. Daug veislių šalavijų, tinka čia ir snapučiai su alūnėmis – pavėsingų vietų augalai. Visos šios gėlės nelabai ryškios, švelnūs jų atspalviai įprasti natūralioje gamtoje, ir dar jos vilioja bites, drugelius.
Plastiškos linijos vizualiai praplečia erdvę: sunku patikėti, kad sklypo plotas yra 7,2 aro – jis atrodo gerokai erdvesnis. Šeimininkams vos įsikūrus sklype buvo suformuota viena apvali linija – ją tarsi pratęsdama Asta ir toliau vystė apskritimų temą, priderindama juos ir terasoms, kurių prireikė prisitaikant prie aplinkos reljefo. „Apskritimai čia labai pagelbsti. Jie ne tik pabrėžia tolimą vaizdą, bet ir atitraukdami žvilgsnį pridengia tai, kas nepatrauklu, – aštrius sklypo kraštus.“
Sode auga įvairios pušys: anksčiau jų veislių buvo dar daugiau, vėliau Asta įvairovę sumažino. Mėgstamiausia – iš Kanados kilusi Bankso pušis išraiškingo silueto kamienu. Iš pradžių šeimininkė pušis formavo, tačiau supratusi, koks tai kruopštus darbas, kiek laiko tenka praleisti prie vieno medelio, pakeitė jas kitomis – iš prigimties išraiškingų, raitytų formų.
Nuotraukos – Astos Grabauskienės, Augio Narmonto; tekstas – Danguolės Kiškienės.
Interjeras/Geros idėjos
Butas po rekonstrukcijos: ažūro estetika
Interjero dizainerė Alina Venskutė, kurdama nedidelio buto rekonstrukcijos projektą, jau turėjo aiškią viziją – dizainerė atvėrė bei vizualiai padidino erdvę, pritaikė praktiškų ir funkcionalių sprendimų, parinko šiuolaikiškus baldus bei šviesų, gaivų koloritą, o interjerą paįvairino originaliais ažūriniais objektais.
Vizualiai padidinti ir pašviesinti butą padėjo baltas koloritas – juo buvo dekoruotos beveik visos sienos. Spalvinę bendrojo kambario gamą paįvairino ir gaivumo interjerui suteikė ryškūs žali akcentai. Svarbiausia stilistine ašimi, pabrėžiančia interjero lengvumo, atvirumo ir šiuolaikiškumo koncepciją, tapo ažūriniai objektai.
Anot dizainerės, idėja gimė ieškant sprendimų, kaip atskirti virtuvės, valgomojo ir svetainės zonas neužgožiant erdvės ir šviesos įspūdžio. Šią idėją įgyvendinti padėjo ažūrinė baro stalo konstrukcija, o kiti interjero elementai – svetainės staliukas, virtuvės indauja – pakartoja tą patį motyvą ir padeda išlaikyti stilistinį vientisumą.
Nuotraukos – Agnės Klimavičiūtės; tekstas – Kristinos Pečiukonienės; projekto autorė – interjero dizainerė Alina Venskutė.
Joninių puokštės
Giedrės Barauskienės nuotraukos
Subtiliausia, nuoširdžiausia, neįkainojama, kvapni puokštė – iš pievų gėlių ir žolynų. Ir netgi valgoma – iš palaukėse prisirpusių pirmųjų žemuogių. Jonui, Janinai arba… sau. Juk Joninės – šventė visiems.
„Laukinėms“ puokštėms ir kompozicijoms kurti tinka seni virtuvės rakandai: puodynės, puodeliai, arbatiniai. Netgi jeigu šie kiauri, tereikia įstatyti stiklainiuką vandeniui. Tokiu pačiu principu lauko gėlių galima pamerkti ir į krepšius, pintines, medinius lovelius.
Vieną žemuogių puokštę suskinkite džiovinti. Uogos išsaugo natūralų kvapą. Žiemą gauta džiovinta puokštė, nors ir ne tokia spalvinga, labai džiugina, nes kvepia vasara.
Pasidaryk pats
Tik perpjauk butelį…
Neskubėkite išmesti tuščių butelių: gražių formų stiklinę tarą galima panaudoti originalioms dekoracijoms – žvakidėms, žibintams, vazonams – sukurti, tereikia tik juos perpjauti.