Žurnalo MANO NAMAI birželio numeryje – vasariška nuotaika: saulėtos dienos sodybose, nerūpestingas poilsis, pietūs gamtoje, estetiška namų aplinka ir, kaip visada, namų interjerai, stilingi aksesuarai, dizaino pamokos.
Interjeras/ Geros idėjos
Spalvos akcentas
Nuotraukos – Leono Garbčausko. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės. Projekto autorė – architektė Indrė Sunklodienė, indre.sunklodiene@inarch.lt.
Projektuodama trijų kambarių buto interjerą architektė Indrė Sunklodienė norėjo sukurti išskirtinę, originalią, išraiškingą erdvę jaunam miesto žmogui, tačiau ne mažiau svarbu buvo namų jaukumo, stabilumo pojūtis. Rezultatas džiugina tiek projekto autorę, tiek buto šeimininkus.
Architektė nusprendė remtis skandinaviško stiliaus interjero dekoravimo tradicija. Pagrindinėms bendrojo kambario sienų plokštumoms dekoruoti buvo pasirinktas baltas koloritas, derinamas su šilto atspalvio tamsiai pilkais intarpais – tamsūs atspalviai modernioje erdvėje padėjo sukurti jaukumo įspūdį. Pilką koloritą papildė šilta medžio faktūra, ryškūs geltonos spalvos akcentai ir įdomūs apšvietimo sprendimai.
Bendrajame kambaryje interjeras kuriamas kontrasto principu: šviesus – tamsus, matinis – blizgus, o akcentai dėliojami ryškiomis, išraiškingo dizaino detalėmis. Skirtingas funkcines bendrojo kambario erdves architektė išryškino įdomiais lubų bei grindų sprendimais. Svetainės lubose suformuota architektūriška tūrinė konstrukcija, kurios vidus padengtas grubios faktūros pilko tinko apdaila, tarsi pažymi poilsio zonos ribas.
Interjeras PRIEŠ ir PO
Stilistiniai žaidimai
Nuotraukos – Augio Narmonto. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės. Projekto autorė – dizainerė Laura Giržadė, www.softdecor.lt.
Bėgant laikui keičiasi ne tik interjero madų tendencijos, technologijos, bet ir šeimininkų poreikiai. Interjero dizainerė Laura Giržadė, projektuodama naują prieš dešimtmetį statyto namo interjerą, erdvę sušildė pasteliniais atspalviais bei paįvairino ją neįprastais apdailos elementais.
Ieškodama naujo prieš dešimtmetį projektuoto interjero įvaizdžio, dizainerė pasirinko kelių stilių sintezę. Svetainėje buvo derinami skandinaviško minimalizmo ir šiuolaikiškos klasikos elementai – prie elegantiškos, stilizuotos klasikinio dizaino sofos pritaikyti patogūs lietuvių gamintojų skandinaviškos stilistikos krėslai bei praktiški staliukai. Poilsio zonos akcentu tapo originalus megztos faktūros kelių atspalvių kilimas, susiejantis visus šios zonos spalvinius elementus į bendrą visumą ir suteikiantis jai šarmo.
Po rekonstrukcijos labai pasikeitė didelė prieškambario erdvė, iš kurios laiptai veda į antrą aukštą, o platus koridorius – į bendrąjį kambarį. Klasikiniam stiliui būdingos elegancijos suteikė didžiulė veidrodinė siena su dekoratyviais frezuotais rėmais, o prie jos įkomponuotas spalvingas pufas pagyvino erdvę.
Daiktai ir stilius
Vasara sodyboje: erdvė, stilius, detalės
Nors vasara Lietuvoje neilga, tačiau ji – sodybų ir vasarnamių pilnėjimo metas, tad žurnalo kūrybinė grupė apsilankė trijuose skirtinguose poilsiui skirtuose, užmiestyje įkurtuose objektuose – naujai įrengtame poilsio name, šiuolaikiškame nuotaikingame vasarnamyje ir pagal lietuviškas liaudies tradicijas atkurtoje senoje sodyboje.
Mieste gyvenančių šeimininkų poilsiui pritaikyta sena, dar XIX amžiuje statyta tradicinė aukštaitiška dviejų galų medinė troba. Pastatas buvo iš pagrindų prikeltas naujam gyvenimui laikantis senųjų tokio tipo statinių tradicijų – skirtingose namo pusėse įrengtus kambarius skiria ūkinė, kadaise asla grįsta namo dalis – virtuvė. Kartu su sodyba šeimininkai įsigijo ir keletą interjere pritapusių baldų. Atnaujintą autentišką sodybą šeimininkai apstatė nuo šių namų neatsiejamais daiktais – daugelis rakandų buvo rasti sodyboje, kitus šeimininkai subtiliai pritaikė prie jau turimų, kruopščiai rinkdamiesi juos „blusturgiuose“ ar ieškodami tarp paveldėtų iš senelių daiktų.
Senojo kaimo stiliaus daiktų galima rasti ir tarp šiuolaikiškų aksesuarų.
Gamintojų nuotraukos
Dizaino klasika
Drugelio sindromas
Efemeriškas drugelis asocijuojasi su lengvumu ir skaidrumu, tad nieko keista, kad jį taip mėgsta vaizduoti trapių daiktų kūrėjai. Bet įdomiausia tai, kad jo siluetas yra tapęs ir kultinių baldų dizaino prototipu. Tekstas – Danguolės Kiškienės.
Kėdės „La Mariposa“ pavadinimas išvertus iš ispanų kalbos reiškia „drugelį“. Šis visame pasaulyje iki šiol žinomas, gaminamas ir perkamas dizaino klasikos objektas sukurtas Buenos Airėse 1938 m. Kėdės rėmas buvo išlankstytas iš 12 mm storio plieninio strypo, o sėdimoji dalis pasiūta iš itin tvirtos, gerai išdirbtos odos. Tada buvo pagaminta tik keletas šios kėdės egzempliorių – nors baldas ir laimėjo Argentinos dizaino konkursą, jo niekas nepirko. Vos keletas šių kėdžių pasiekė Ameriką, viena iš jų pateko į Niujorko Modernaus meno muziejų („MoMA“), – beje, šis įkalbėjo vieną baldų įmonę pagaminti 1500 kėdžių. Jas pastebėjo kitas žinomas gamintojas – kompanija „Hans Knoll“ ir 1947 m. įsigijo licenciją, bet po poros metų gamybą sustabdė.
Tik naujoji pokario karta sugebėjo priimti kitokią – laisvesnę – sėdėjimo koncepciją. Masiškai kėdė pradėta gaminti antroje šeštojo dešimtmečio pusėje.
Sezono aktualijos
Kiemo pokyčiai: minimalios priemonės, įspūdingas rezultatas
Dar prieš kraštovaizdžio dizainerei Astai Grabauskienei imantis įgyvendinti priekinio namo kiemo rekonstrukciją, aplinka čia tarsi ir buvo suprojektuota. Tačiau ši sklypo dalis buvo matoma iš visų pusių, todėl šeimininkai jos nemėgo. Iš naujo ją suprojektavus ir apželdinus, minimaliomis priemonėmis sukurta jauki aplinka.
Nuotraukos – Astos Grabauskienės. Tekstas – Danguolės Kiškienės.
Prieš rekonstrukciją kiemo erdvė buvo atvira ir nejauki. Čia jau augo nemažai spygliuočių ir lapuočių, tačiau visi augalai buvo tarsi „išbarstyti“ po veją. Pernelyg kontrastuojančios kadagių ir kitų spygliuočių formos bei spalvos taip pat kėlė sumaištį. Tai trukdė sukurti vientisumo įspūdį, patogiai pjauti žolę. Įvažiavimo zoną nuo vejos skiriantis alpinariumas su akmenimis ir kadagiais nesuteikė šiai kiemo erdvei priedangos ir nederėjo prie supančio gamtovaizdžio.
Rekonstruojant sode buvo įrengtas betoninių plytelių takas, vedantis į arčiausiai gatvės esančią galinę sklypo erdvę, kurioje pastatyta nauja pavėsinė. Jis ne tik funkcionalus, bet ir paryškina sodo struktūrą, želdynų vingius, vizualiai priartina tolimesnę sodo erdvę ir daro ją jaukesnę, lankomesnę. Kraštovaizdžio dizainerė siekė, kad želdynai kurtų ramią, atpalaiduojančią nuotaiką. Čia buvo pasirinkti tik žalių atspalvių medžiai ir krūmai, nes jų fone galėjo gražiausiai atsiskleisti žydinčios gėlės, o jos buvo tiesiog būtinos. Melsva, alyvinė žiedų spalva yra neutrali, nevargina, padeda vizualiai padidinti erdvę ir sukuria ramybės įspūdį, na o gelsva suteikia jaukumo ir atkartoja namo spalvą.
