Sėkmingam interjero projekto įgyvendinimui nepakanka tik gero dizainerio, būtina sąlyga – užsakovas, pasitikintis profesionalo darbu. Dar geresnis variantas – kai klientas pats turi išlavintą estetinį pojūtį ir supranta gero dizaino vertę. Tokiu atveju rengiamas projektas yra tiesiog pasmerktas sėkmei. Toks likimas buvo nulemtas ir Vilniaus senamiestyje, viename iš seniausių išlikusių gyvenamųjų pastatų esantiems apartamentams, „DO Architects“ komandai – architektėms Gilmai Teodorai Gylytei ir Marijai Steponavičiūtei – čia ėmus kurti jauno meno kolekcininko šeimos namus-muziejų.
115 kv.m. apartamentai iš pradžių atrodė kardinaliai kitaip – maži uždari kambariai, ryškios spalvos ir nei kvapo senamiesčio autentikos. O galutinis rezultatas nustebino net pačias architektes – pradėjus tvarkyti seną butą, nuiminėti apdailos sluoksnius, buvo atidengtos medinės sijos, skirtingų laikmečių mūras, išduodantis buvusias arkinių angų vietas ir net išlikę freskų fragmentai. Visa tai tapo išskirtinėmis interjero puošmenomis. Autentiškų detalių nenorėta užgožti senovę imituojančiomis medžiagomis, lai šių laikų žmogaus prisilietimas pratęsia šimtmečius trunkančią namo istoriją. Lygios baltos sienos išryškina išlinkusių, kirvarpų išvagotų sijų grožį ir senų sienų faktūras. Ši kontrastinga aristokratiška aplinka yra puikiai tinkama eksponuoti šeimininkų sukauptus meno kūrinius – vertingą dailininko Vytauto Kasiulio darbų kolekciją.
Ypatingoje vietoje pasijunti vos įžengęs į namo laiptinę – ją puošia tamsaus medžio laiptai su prašmatniomis baliustradomis. Peržengus namų slenkstį, keliaujant nuo lauko durų per kambarius, atsiveria vis kitokia perspektyva. Koridorius įsilieja į virtuvės ir valgomojo erdvę, kurioje dominuoja monumentalus valgomojo-pulo stalas. Šią zoną nuo svetainės dalinai atitveria ir intrigą sukuria nišomis suskaidyta siena, virtusi kolonada. Architektės nepaliko neapgalvotų vietų ir sumanė subtilia užuomina pažymėti naujai išgriautas nišas, tose vietose grindyse įrengiant vario intarpus. Iš pirmo žvilgsnio nepastebimi sprendimai atsiskleidžia sutelkus dėmesį į detales: langų nišose paslėpti roletai, matinio stiklo langas praleidžiantis dienos šviesą į vonios kambarį, tiko medienos grindų apdaila, užsliuogianti ant vonios krašto. Tačiau didžiausios precizijos pareikalavo darbo kambario įrengimas. Solidus, prabangus kabinetas buvo buto šeimininko svajonė. Šios patalpos sienos ir lubos buvo išklotos ąžuolo lukšto plokštėmis, po kai kuriomis iš jų slepiasi spintelės. Palei langus iš tų pačių sienų tarsi išaugantys laiptai-stalčiai, kviečiantys prisėsti arba pakilti jais į stogo terasą.
Dauguma apartamentuose esančių baldų buvo sukurti ir pagaminti specialiai šiems namams, nes viskas turėjo nepriekaištingai atitikti architekčių ir klientų viziją. Neradusios jokiame kataloge tinkamo svetainės staliuko, jį architektės suprojektavo pačios, stalviršiui parinkusios žalią marmurą. Virtuvės baldams taip pat buvo keliami tam tikri reikalavimai – kadangi stovi matomiausioje reprezentatyvioje namų vietoje, jie negalėjo būti buitiški. Buvo atsisakyta pakabinamų spintelių, vietoje jų nišose įrengtos atviros lentynos. Stalviršiui naudotas juodas granitas, o patys baldai – minimalistinio stiliaus.
Minimalizmo ir „švarios“ erdvės įspūdį sustiprina šviestuvų pasirinkimas, o tiksliau – tai, kad jų beveik nesimato. Šviestuvai visuose kambariuose įrengti šalia sijų, integruoti į lubas. Apšvietimo sistema suprojektuota taip, kad galima būtų susikurti įvairius apšvietimo scenarijus, priklausomai nuo poreikio ar nuotaikos – tiek romantiškai vakarienei, tiek ir meno kūrinių parodai.
Interjerą sukūrė: www.doarchitects.lt