Kiek kartų užuodę verdamos pieniškos sriubos ar skrundančio varškės apkepo kvapą, tarsi laiko mašina nukeliavote atgal į vaikystę? Kvapai ir skoniai leidžia mums sugrįžti atgal į praeitį ir prisiminti tas dienas, kai ramiai sėdėdami virtuvėje, laukdavome kol mama ar močiutė patieks skaniausią patiekalą. Vaikystėje galbūt per daug ir nerūpėjo, iš ko pagaminti mūsų pietūs ar vakarienė, tačiau akivaizdu, kad būtent pieno produktai nuo mažų dienų suformavo mūsų mitybos įpročius, tai pabrėžia ir ekspertai.
Pieno produktų nepamiršo net prezidentai
Pienininkystės tradicijos daugelyje dvarų Lietuvoje buvo išplėtotos XIX a. Nemaža dalis dvarininkų buvo įgiję agrarinį išsilavinimą, kuris leido geriau suprasti, jog pienininkystė yra viena iš perspektyviausių žemės ūkio šakų.
Laikas bėgo, pienininkystės žinios plėtėsi, technologijos modernėjo, bet net ir po daugelio metų Lietuvoje kai kurie gamintojai sugebėjo išsaugoti tikrąjį pieno skonį.
Prieš pirmąjį pasaulinį karą ir tarpukariu Lietuva buvo agrarinė valstybė, kurioje karvės kaimo žmonėms buvo šeimos maitintojos – retas lietuvis be šio gyvulio įsivaizdavo savo gyvenimą. O 1926 m., įkūrus bendrovę „Pienocentras“, ji iškart tapo didžiausia pieno perdirbimo bendrovių sąjunga tarpukario Lietuvoje.
Labai greitai ši įmonė visoje Lietuvoje atidarė užkandinių, kuriose buvo siūloma atsigerti pieno, grietinėlės, kavos, kefyro, suvalgyti rūgpienio su bulvėmis, įvairių kitų pieniškų patiekalų.
„Pienocentro“ užkandinės buvo pačios populiariausios, mat čia gyventojai galėjo valgyti skaniai ir pigiai.
Tiesa, pieno produktai nebuvo tik paprastų gyventojų valgiaraščio dalis. Trys šalies tarpukario prezidentai, Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius, buvo kilę iš kaimo ir, pasak istorikų, irgi buvo pieniškų patiekalų mėgėjai.
Viešai žinoma istorija, kaip prezidentas K. Grinius, sugrįžęs į gimtąją Suvalkiją, aplankė tetą. Ši susirūpino, kad neturi, kuo pavaišinti garbaus svečio, tačiau prezidentas tiesiog paprašė rūgpienio su bulvėmis.
Šį patiekalą mėgo ir A. Smetona, o jo pusryčiai ar pietūs apskritai buvo kuklūs, nors prezidentas priklausė elitui. Pavyzdžiui, A. Smetonos pusryčių stalą dažniausiai sudarydavo arbata, duona, sviestas, sūris arba mėsa.
„Mes pieną gaminame išlaikydami tikrą jo skonį ir maistinę vertę. Senieji dvarai skirdavo labai daug dėmesio tuometinėms naujausioms technologijoms, ten dirbo aukščiausios klasės specialistai.
Mūsų gamyklose taip pat veikia moderniausios technologijos ir dirba kompetentingi specialistai, o „Dvaro“ pienas vartotojų vertinamas dėl natūralaus ir šviežio skonio – toks, koks buvo dvarų pieninėse“, – pasakoja bendrovės „Pieno žvaigždės“ filialo „Panevėžio pienas“ vyriausioji technologė Dalia Mickeliūnienė.
Pieno produktai vaikystėje nulėmė tai, ką valgome dabar
Šiais laikais pavyko ne tik išlaikyti tikrąjį pieno skonį. Dabartinės technologijos leidžia pasterizacijos metu išsaugoti gerąsias pieno savybes.
Anksčiau kai kurios šeimininkės šviežią pieną prieš vartojimą taip pat pakaitindavo ar užvirindavo, tačiau toks būdas nėra pats geriausias, mat pienas taip praranda tiek natūralų skonį, tiek naudingąsias medžiagas.
„Pienas gali būti pasterizuojamas 60–100 laipsnių temperatūroje, tačiau yra įrodyta, kad žemutinė kaitinimo temperatūra, kuri yra saugi žmogui, yra ne žemesnė nei 72 laipsniai.
„Dvaro“ pieną pasterizuojame ne aukštesnėje kaip 74 laipsnių temperatūroje. Taip užtikriname, kad išlieka visos jo natūraliosios savybės, išsaugomi vertingieji baltymai, maistinės savybės, skonis, vitaminai ir mineralai“, – pabrėžia Dalia Mickeliūnienė.
Pienas nuo seno buvo laikomas sveikatingumo šaltiniu, tad nenuostabu, kad su juo daugelis supažindinami nuo mažų dienų. Pienas, varškė, jogurtai ar patiekalai paskaninti grietine – ko gero, beveik kiekvieno išragauti jau vaikystėje.
Net mūsų tautiniai patiekalai, tokie kaip šaltibarščiai ar kugelis, neįsivaizduojami be pieno produktų. Nuo senovės dažnai ant lietuvių stalo nuguldavo ir varškė, o dėl mamos ar močiutės varškėtukų bei varškė apkepų iki šiol galima varvinti seilę.
Valstybė vaikams pieno gaminius suteikia nemokamai
Vienas garsiausių Lietuvoje mitybos specialistų Rimantas Stukas ne viename interviu yra kalbėjęs apie pieno svarbą, pabrėždamas, kad pieno produktai Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų šalių mitybos rekomendacijose yra įvardijami kaip tie, kuriuos vartoti rekomenduojama kuo dažniau.
Formuoti mitybos įpročius nuo vaikystės, į juos įtraukiant ir pieno produktus, stengiamasi net valstybiniu lygmeniu. Prieš du dešimtmečius Žemės ūkio ministerija pradėjo programą „Pienas vaikams“, kurios tikslas – didinti pieno ir pieno gaminių vartojimą bei formuoti teisingos ir sveikos vaikų mitybos įpročius.
Pagal programą nemokamai pieno gaminius gauna vaikai, lankantys ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir pradinių klasių mokiniai. 2017 m. ši programa sujungta su Vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo programa – nemokamus produktus gauna apie 230 tūkst. mokinių.
Purus varškės apkepas
O jei pasiilgote vaikystės skonių, „Pieno žvaigždės“ vyriausioji technologė siūlo išbandyti šį varškės apkepo receptą.
Ingredientai:
500 g varškės (geriausia riebesnės)
4 kiaušiniai
100 g cukraus (galite koreguoti pagal skonį)
1 arb. šaukštelis vanilinio cukraus arba keli lašai vanilės ekstrakto
4 valgomieji šaukštai manų kruopų
150 ml pieno
50 g sviesto
Žiupsnelis druskos
Razinų ar džiovintų vaisių (nebūtina, bet vaikystėje jų dažnai įdėdavo močiutė)
Paruošimas:
Manų kruopas užpilkite šiltu pienu ir palikite išbrinkti apie 15 minučių. Taip apkepas taps švelnus ir purus. Varškę pertrinkite šakute arba trintuvu, kad ji taptų vientisa.
Į varškę įmaišykite cukrų, vanilinį cukrų, žiupsnelį druskos ir minkštintą sviestą. Kiaušinius atskirkite. Trynius įmaišykite į varškės masę. Baltymus išplakite iki standžių putų ir atidėkite į šalį.
Į varškės masę įmaišykite išbrinkusias manų kruopas. Jei norite, įdėkite saują razinų ar smulkintų džiovintų abrikosų.
Galiausiai švelniai įmaišykite išplaktus baltymus – masė taps puri. Paruoštą masę supilkite į sviestu pateptą kepimo formą. Paviršių sulyginkite ir, jei norite, uždėkite kelis sviesto gabalėlius, kad paviršius gražiai apskrustų.
Kepkite iki 180°C įkaitintoje orkaitėje apie 40–50 minučių, kol apkepas taps auksinės spalvos ir vidus bus tvirtas.
Leiskite apkepui šiek tiek atvėsti – tada jis bus lengviau pjaustomas. Patiekite su šaukštu grietinės, šviežiomis uogomis ar uogiene ir mėgaukitės vaikystės skoniais!
