Atšilus orams, intensyviai pradėjo augti laukiniai pavasariniai augalai. Nemažai jų naudojami maistui, sveikatai pagerinti. Vieni mėgstamiausių – gamtoje natūraliai augantys meškinių česnakų lapai. Rudieji lokiai po žiemos miego jais atkuria jėgas, tačiau ir žmonėms jie labai vertingi. Pateikiame keletą naudingų įžvalgų apie meškinį česnaką ir dalinamės aplinkosaugininkų rekomendacijomis.
Kaip rasti meškinį česnaką ir kuo jis naudingas?
Lietuvoje meškinis česnakas (Allium ursinum) auga lapuočių miškuose, derlingame, drėgname dirvožemyje, apgaubtame pavėsio. Ypatingai daug jų aptinkama Biržų, Kėdainių, Tauragės rajonuose. Tai vienintelis Lietuvoje miškuose augantis česnakų genties atstovas. Jo lapeliai prasikala anksti pavasarį, kai medžiai dar nesulapoję, kol drėgnamėgės aukštaūgės žolės dar neužstoja saulės. Netrukus pasirodo žiedynstiebiai, iškeliantys baltus žvaigždiškus žiedus. Anksti prasidėjusi augalo vegetacija baigiasi vasaros pradžioje. Žiemoti lieka svogūnėliai.
Plinta daugiausia sėklomis, dalį kurių išnešioja skruzdėlės, šiek tiek dauginasi svogūnėliais. Iš išvaizdos jie labai panašūs į mirtinai nuodingus pakalnutės (Convallaria majalis) lapus, tačiau turi akivaizdų skiriamąjį požymį – česnako kvapą. Todėl norėdami įsitikinti, galime tiesiog patrinti piršais lapus ir pauostyti.
Šie balandžio ir gegužės mėnesiais gamtoje augantys lapai stiprina imuninę sistemą, valo venas, teigiamai veikia žarnyną, skrandį, tulžį, turi daugybę mineralų ir vitaminų, tokių kaip geležis, fosforas, kalis, magnis, varis, vitaminas A, B3, B9 (folio rūgštis), tiaminas, riboflavinas, vitaminas C. Pastarojo čia randama netgi 15 kartų daugiau nei citrusiniuose vaisiuose. Jo vartojimas taip pat gali mažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir kraujo spaudimą. Jis labai stiprus antioksidantas, naikina iš organizmo įvairias bakterijas, grybelius, virusus. Meškinio česnako lapai gali būti vartojami ir nuo galvos skausmo.
Kaip valgyti meškinį česnaką?
Naudinga žinoti, kad šio gamtos lobio visos dalys yra valgomos, o vartoti jį galima tiek žalią, tiek termiškai apdorotą. Lapai dažniausiai valgomi žali, kaip salotos, bet galima ir apvirti ar pakepti. Augalo stiebai puikiai tinka patiekalams gardinti, kaip svogūnų ar česnakų laiškai. Žiedus ir sėklas taip pat galima valgyti, jais puošti patiekalus.
Kaip ir visas iš miško parsineštas gėrybes, prieš vartojant, meškinius česnakus rekomenduojama kruopščiai nuplauti vėsiu vandeniu. O galimybių, kaip jį patiekti – gausybė. Galima sutrinti su aliejumi ir pasigaminti nuostabų pesto padažą, dėti į salotas, marinatus, sriubas, gaminti česnakinį sviestą, kuris bus tobulas Kijevo kotletų įdaras. Kadangi tai pavasarinis žalumynas, jis puikiai tiks prie sezoninių daržovių, šviežių bulvių, lengvų mėsos, lašišos patiekalų.
Aplinkosaugininkų įspėjimas
Gamtos saugotojai prašo atsakingai rinkti meškinį česnaką, nes intensyvus lapų ir žiedynstiebių pjovimas labai silpnina augalą, jis nebegali sukaupti pakankamai reikalingų medžiagų sėkloms brandinti ar kitais metais sužydėti. Ypač tai kenkia negausioms meškinio česnako populiacijoms.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė primena, kad šis augalas prieš keletą metų buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau atsistačius populiacijai nuspręsta jo nebesaugoti. Vis dėl to 2022 m., stebint neatsakingą meškinio česnako rinkimą, Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse jam nustatytas apribojimas rinkti iš gamtos siekiant parduoti.
„Tai reiškia, kad meškinį česnaką draudžiama parduoti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti, jeigu jis nuskintas, nupjautas, išrautas, surinktas ar kitaip paimtas iš gamtos jo natūralaus paplitimo vietose Lietuvos teritorijoje. Jo galima pasirinkti tik savo reikmėms, įvertinus, ar tai nepadarys žalos šiam augalui. Pasitaiko atvejų, kai meškinių česnakų prisiskinama maišais, bet dalis nesunaudojama, supūva ir yra išmetami“, – sako L. Janulaitienė.
Aplinkos ministerija primena, kad Administracinių nusižengimų kodeksas nesilaikantiems nustatyto draudimo asmenims numato baudą nuo 10 iki 30 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 70 iki 140 eurų.