Velykos jau čia pat, o vienas iš svarbiausių šios šventės akcentų – spalvingi velykiniai kiaušiniai.
Kiaušinių dažymo tradicija mūsų krašte labai stipri, tad bet kurioje parduotuvėje galima nusipirkti įvairiausių dažų ar priemonių, o žiniasklaidoje – rasti gausybę patarimų, kaip tai padaryti.
Jeigu rūpinatės sveikata, tai greičiausiai nenaudojate dažymui cheminių dažų, nes juk paskui reikės tuos kiaušinius valgyti, tad dažote natūraliomis priemonėmis, kurių pasirinkimas yra tikrai nemažas. Vienas iš populiariausių – tai svogūnų lukštai. Ir tai tikrai puikūs dažai – nieko nekainuoja, su jais nesudėtinga dažyti, o ir rezultatas visada garantuotas. Bet šį kartą darėme bandymus su kitomis augalinės kilmės priemonėmis. Bandymo tikslas buvo kiek įmanoma sveikiau, paprasčiau ir negaištant tam specialaus laiko, nudažyti velykinius kiaušinius.
Pirmiausiai yra svarbu patys kiaušiniai. Jų parduotuvėse yra visokiausių – pigesnių ir brangesnių, bet geriau rinktis tuos, ant kurių nėra skaičiaus „3″, nes tai reiškia, kad višta buvo laikoma fabrikiniame narvelyje, kuris buvo ne ką didesnis už ją pačią ir ji per visą savo gyvenimą nematė saulės; tokios vištos gyvenimo trukmė būna tik iki 1 metų (paprastai vištos gyvena apie 15 m.), ji buvo nuolat šeriama antibiotikais, jai buvo nukirptas snapas (kad nebūtų kanibalė). Tad geriau rinktis kiaušinius tų vištų, kurios bėgioja laisvai ir lesa žolę ar bent jau gyvena fermose ant kraiko. Žinoma, gražiau nusidažo balti kiaušiniai, bet jie visi būna pažymėti tuo nelemtuoju skaičiumi „3″.
Dažančių augalų ir maisto produktų yra nemažai, štai keli iš jų:
Raudongūžiai kopūstai nudažo kiaušinius nuostabia dangaus mėlynumo spalva. Kai verdate kopūstų sriubą, pabandykite ne įprastinę baltųjų kopūstų, o raudongūžių. Kiaušinius reikėtų įdėti į puodą, kol vanduo dar neužviręs ir nekarštas, o jam užvirus – sudėti smulkintus kopūstus ir kitas daržoves. Kiaušinius pavirti apie 10 min., po to juos išgriebti, o sriuba tegul sau verda toliau. Kiaušinių nuplauti nereikia, tik išdžiovinti.
Mėlynių uogienė kiaušinius nudažė neįtikėtina tamsiai mėlyna, o tiksliau beveik juoda spalva. Kiaušiniai taip pat buvo virti apie 10 minučių, o vėliau palikti tame tirpale per naktį, kad geriau įsigertų. Kitą dieną jie buvo išgriebti, o saldus mėlynių gėrimas išgertas pietų metu.
Labai norėjosi raudonai dažytų kiaušinių, bet nei aviečių, nei braškių uogienės nesuteikė tos spalvos. Braškės visai nenudažė, o aviečių uogienė nudažė švelniai alyvine spalva. Internete yra informacijos, kad raudonai dažo spanguolės ir bruknės, tad reikės išbandyti kitais metais, šiemet tiesiog tų uogų nebuvo po ranka.
Bet buvo panaudota nuo kažkada seniai užsilikusi ir pamiršta džiovintų aronijų uogų sauja. Jas, pamirkius iš vakaro vandenyje, o kitą dieną išvirus kompotą, kiaušinius nudažė labai įdomia spalva – violetine su žaliomis dėmėmis.
Geltona aukso spalva, be abejonės, geriausiai dažo ciberžolė, kartais dar vadinama kurkuma. Iš jos pagaminti geltoni milteliai dedami į įvairius patiekalus, ypač naudojami kario mišiniams. Šį kartą vienas šaukštelis ciberžolės miltelių buvo ištirpintas nedideliame kiekyje vandens ir jame išvirti kiaušiniai. Vėliau tampe pačiame vandenyje buvo verdami ryžiai pietų stalui. Tiek ryžiai, tiek kiaušiniai nusidažė ryškia, aukso geltonumo spalva. Ciberžolė – labai sveikas augalas, nuo gilios senovės naudojama Rytų virtuvėje ir turi daug gydomųjų savybių.
Ąžuolo lapai paprastai nenaudojami virtuvėje (nors jie turi gydomųjų savybių ruošiant arbatas). Bet šį kartą dėmesį atkreipė ąžuolinė vanta, kai nuo jos, ilgai mirkytos ir panaudotos pirtyje, pradėjo varvėti rudai dažantys lašeliai. Tad vietoj išmetimo nuo jos mikliai buvo nuskabyti visi lapai, užpilti puode šiltu vandeniu ir per naktį sumerkti kiaušiniai (nevirti). Kitą dieną pavirti apie 10 minučių. Šiek tiek buvo nusivylimo, nes kiaušiniai nusidažė paprasta rusva spalva. O juk ąžuolo žieve senovėje buvo dažomi audiniai ir jos pagalba išgaunama juoda spalva. Tiek to, juodai bent nudažė mėlynių uogienė.
Burokėliai taip pat šiek tiek nuvylė, nes rodės, kad jų tokia ryški spalva tiesiog sukurta dažymui. Deja, verdant sriubą ir į ją sudėjus kiaušinius, šie nusidažė visai ne burokine, o blankia, rusvai žalsva spalva. Tad vardan eksperimento teko paaukoti vieną šviežią burokėlį: jis buvo sutarkuotas ir tais tarkiais apdėliotas virtas kiaušinis bei paliktas sandariame celofaniniame maišelyje per naktį. Kitą dieną kiaušinis buvo nusidažęs purpuriškai rusva spalva.
Ir paskutinis eksperimentas vyko su džiovintų dilgėlių nuoviru. Jis kiaušinius nudažė žalsva spalva. Vėliau dilgėlių nuoviras buvo panaudotas arbatai ir plaukų skalavimui. Arbata turi daug gydomųjų savybių, o ja skalaujant plaukus, stiprina jų šaknis ir šiek tiek dažo tamsoka spalva.
Žinoma, dažant kiaušinius augalinės kilmės produktais, šie nenusidažys tokia ryškia ir sodria spalva, kaip būtų dažant su cheminiais dažais. Bet juk svarbiau tai, kad net ir beverdant, suskilusius kiaušinius ir nusidažiusiais baltymais juos vis tiek galima drąsiai valgyti. Neužmirškite tik, kad būtina nuplauti kiaušinius su šiltu vandeniu ir muilu prieš juos verdant, jeigu tą tirpalą (arbatą, sriubą ar kt.) vėliau vartosite maistui. Atliekant šį virtuvės eksperimentą, nebuvo naudojami jokie papildomi spalvos stiprintojai: actas, druska ir pan., o po dažymo visi kiaušiniai nebuvo nuplaunami su vandeniu, o tik išdžiovinami, švelniai nubraukiant uogienės ar tarkių likučius. Ir paskutinis akcentas po dažymo tam, kad jie būtų puošnesni – patepti aliejumi, kad spalva būtų sodresnė ir blizgėtų.
Neužmirškite, kad senovėje, jei po Velykų likdavo nesuvalgytų kiaušinių, jų jokiu būdu neišmesdavo, tai buvo nepriimtina. Nesuvalgyti kiaušiniai arba atlikę lukštai būdavo užkasami į žemę ir tapdavo puikia trąša.
Štai mūsų atlikto eksperimento rezultatai:
Tad nebijokite eksperimentuoti virtuvėje ir kūrybingai sutikti šv. Velykų. Smagių ir sveikų švenčių.
