Architektė, lektorė, tinklaraštininkė Gitana Valavičiūtė moko lietuvius ne tik kaip įsirengti funkcionalų ir estetišką būstą, kuriame būtų patogu gyventi, bet ir kaip jame susikurti jaukius, žmogaus poreikius ir gerą savijautą užtikrinančius namus. Įkvėpta daniškos HYGGE koncepcijos, šį danišką žodį architektė linkusi keisti lietuvišku žodžiu PAJAUTA, ir teigia, kad namų atmosferą reikia kurti atsižvelgiant į universalius, bendražmogiškus principus, tačiau nepamirštant savo identiteto ir šaknų.
– Retas kuris šiais laikais nėra girdėjęs to sunkiai ištariamo daniško žodžio HYGGE. Prirašyta nemažai straipsnių, patarimų, pavyzdžiui, kaip įsirengti HYGGE miegamąjį ir pan. Juolab po knygos „Mažoji laimės knyga“ vertimo pasirodymo, HYGGE jau ir Lietuvoje praktiškai tapo bendriniu žodžiu. Tačiau kas yra toji HYGGE? Kaip jūs apibrėžtumėte?
– HYGGE mes, lietuviai, galėtumėm pavadinti PAJAUTA. Tai yra jausmas, atsirandantis iš mūsų emocinės reakcijos į saugią aplinką, kurioje yra maisto, šilumos ir gerų santykių. Tai yra pagrindas, kurį galima interpretuoti įvairiai. Aš dirbu su interjerais, todėl man įdomiausia, kokioje aplinkoje HYGGE jausmas atsiranda arba ne. Apibendrintai galima būtų sakyti, kad tokiai pajautai svarbus dizainas (pavidalas), turintis sąsajų su tradicija ir papročiais.
Pati svarbiausia yra patalpų nuotaika, dvasia, kurią sukuria šiltas apšvietimas, natūralios spalvos bei medžiagos. Taip pat ne mažiau svarbūs elementai, kurie turi savo istoriją, siejasi su mūsų tradicija. Tokie, kuriuos žmogus gali įvardinti kaip savus. Senovėje tokia pasaulėjauta buvo įprasta.
Archeologas, dr. Vykintas Vaitkevičius yra pastebėjęs, kad grožis, estetinis pasitenkinimas neabejotinai yra vienas mūsų paveldo bruožų. Jis yra sunkiai aprašomas, bet labiausiai pajaučiamas. Tokią pasaulėjautą turėtumėm vėl atrasti kaip kokią Troją ar Kernavę.
– Pusę metų skaitote paskaitas apie HYGGE. Ar vis dar yra susidomėjimas? O gal HYGGE mada jau blėsta?
– Neplanavau tokio ilgo paskaitų ciklo, bet kai girdėdavau atsiliepimus, kad apimti džiaugsmo žmonės dalindavosi su kitais, kurį laiką negalėjau sustoti. Dabar apie HYGGE kai kas dar nėra girdėję, o kai kam jau viskas aišku, jie jaučiasi šia tema pasisotinę. Manau, kad tai yra natūralu, nes šiaip ar taip HYGGE yra kito krašto kultūra. Manau pats metas pereiti prie savų šaknų – lietuviškos grožio pajautos.
– Surengėte ir patyrimų seminarą HYGGE tema. Kodėl svarbu patirti HYGGE?
–HYGGE yra jausmas, kurio žmogus gali nepatirti, jei neturi tinkamo santykio su savo pojūčiais, emocijomis ir jausmais, o šis santykis nėra įmanomas, kai nėra ryšio su kūnu. Dėl to seminarą vedėme kartu su kūno sąmoningumo terapeute Natalja Mamedova-Ryčkove. Ji iškėlė aktualią šių dienų problemą – anhedoniją. Tai nesugebėjimas patirti malonumo, pasitenkinimo. Tokiu būdu norėjome atkreipti visų, taip pat psichologų ir psichoterapeutų dėmesį, kad estetinis pasitenkinimas nėra vien architektų ir dizainerių klausimas. Mat pati jaukiausia ir gražiausia apklinka nesuteiks džiaugsmo, jei žmogus užslopinęs jausmus ir nesuvokia, negirdi savo kūno.
– Ar HYGGE koncepcija išskirtinai daniška? O gal universali?
– Danai HYGGE vadina savo nacionaliniu turtu, nors pavadinimą šiam jausmui davė norvegai. Jie teigia, kad kitos kalbos neturi tikslaus HYGGE žodžio atitikmens. Tačiau emocijos, kaip reakcija į aplinką, yra visiškai universalios. Manau, kad tokia pasaulėjauta buvo būdinga visoms pasaulio tautoms, bet moderni civilizacija jos atsisakė, o danai, skandinavai ją išsaugojo. Todėl rekonstruojant savo kultūrą, tai galėtų būti geras pavyzdys.
– Ar lietuviams reikia mokytis iš danų, o gal mes turime savo HYGGE principus, tik jų neapibrėžėme kaip danai? Kokie lietuviško jaukumo atributai?
– Lietuviškam jaukumui būdinga santūri šiaurietiška estetika. Atributai – gamtos spalvos, linas, amatai – medžio drožyba, keramika, pynimas. Lietuviams būtų pravartu pasimokyti iš danų HYGGE, kaip šiuolaikiškai su pasididžiavimu tęsti savo tradicijas. Mes kartais linkę į kraštutinumus – arba visiškai archajiška arba visiškai modernu. Teisingiausias būdas būtų seno ir naujo derinimas.
Pavyzdžiui, danai moderniuose interjeruose naudoja natūralius kailius, nes dėl vilnos jie augino avis. Skandinavijoje linai neaugo, todėl vikingai šį pluoštą įsigydavo iš mūsų. Lietuva buvo ir turėtų likti lino kraštas. Tai visiškai nebanalus klausimas. Turiu liūdnai pastebėti, kad šiuolaikiniuose lietuviškuose interjeruose pasigendu kokybiškos, savos tekstilės.
Mes pernelyg žavimės ir pasitikime moderniu dizainu, neturinčiu sąsajų su praeitimi, skatinančiu pranašumo jausmą. Tačiau tai iliuzija. Mada greitai praeina, grožio standartai keičiasi, emocija išsikvepia ir žmogus be šaknų galiausiai pajaučia beprasmybę.
– Pakalbėkime apie apšvietimo svarbą. Koks apšvietimas padeda sukurti jaukumą? Taip pat, kodėl, jūsų nuomone, HYGGE koncepcijoje tokia svarbi ugnis? Ar tikrai reikia šaltuoju metų laiku visus kambarius apstatyti žvakėmis, kaip tai daro danai?
– Antikinis mitas pasakoja, kad žmonių gyvenimas iš esmės pasikeitė, kai Prometėjas atnešė žmonėms ugnį. Ledynmečio laikotarpiu ji telkė bendruomenę, šildė, maitino ir, žinoma, džiugino. Su ugnimi ir maistu siejamas seniausias ir visuotinis krosnies mitas, kurį išsamiai išnagrinėjęs mitologas Dainius Razauskas-Daukintas. Manau tai labai svarbu. Šiuolaikiniai danai akcentuoja židinį ir didelį žvakių kiekį. Jie tai sieja su apšvietimo svarba. Kaip architektė visiškai su tuo sutinku, bet man atrodo, kad danai į šį klausimą žiūri pernelyg lengvabūdiškai. Jų požiūris prasilenkia su sveikatos ir aplinkosaugos reikalavimas.
Siūlyčiau apgalvotą požiūrį į šiuolaikinę žvakių kultūrą, kuri būtų pagrįsta saiku ir gamtiškų medžiagų, tokių kaip bičių, sojos vaško naudojimu. Žinoma, kad HYGGE jausmo namuose sukūrimui labai svarbus yra dirbtinis apšvietimas. Svarbiausias principas – šilta šviesa, nevengiant prieblandos ir šešėlio. Tai sukuria tokią nuotaiką, kuri milijonus metų leisdavo žmogui atsipalaiduoti ir pasijausti laimingu. Yra pastebėta, kad pasitenkinimas gyvenimu pradėjo menkėti, kai atsirado elektra. Argi ne paradoksas?
– Ar HYGGE apsiriboja namais? Ar jaukumo atmosfera kuriama tik namuose, interjere? Ar gali apimti ir kitas sritis?
– Danai HYGGE jausmą sieja visų pirma su namais, bet pažymi, kad jį galima patirti ir gamtoje. Daug gerų emocijų ir pajautos galime turėti iš pasivaikščiojimo, važiavimo dviračiu, buvimo miške, prie jūros ar ežero. Kur dar mūsų piliakalnių ir pirties tradicijos. Kiek daug džiaugsmo galime patirti su draugais, šeima prie laužo, ragaudami maistą, žaisdami žaidimus.
Vasarą, kai leidžiasi saulė, visa gamta, namai nusispalvina saulėlydžio spalvom, tuomet atsiranda tikra HYGGE nuotaika. Klaidinga manyti, kad šį jausmą patiriame kai lauke šalta, o namie šilta. Jį galima patirti ir per karščius.
– Ar galima sakyti, kad HYGGE sąvoka tapati grožiui? Ar mums jauku tik ten, kur gražu?
– HYGGE siekia estetikos, bet nebūtinai ten, kur gražu, gerai jausimės. Milžinišką autoritetą dizaino pasaulyje pelniusi Ilse Crawford, puiki pojūčių ekspertė sako: „Aš mačiau labai daug gražių namų, iš kurių man norėjosi kuo greičiau pabėgti“.
Ilgalaikės HYGGE studijos mane įtikino, kad 10 žvakių negali sušildyti ledo karalienės rūmų. Bėda ta, kad kapitalizmas pratina mus prie grožio, kuris yra naudingas rinkai.
Puiki iliustracija – danų rašytojo H.K. Anderseno pasaka „Sniego karalienė“, parašyta 1844 m. Kopenhagoje, prasidėjus industrializacijai. Kuriami nauji standartai – gražu tai, kas dirbtina, tobula, neturi kvapo. Taip HYGGE estetiką pradėjo keisti „šaltas“, bejausmis grožis.
– Ar įmanoma gyventi ten, kur nėra HYGGE? O gal mes visi intuityviai susikuriame jaukumą? Ar reikia žinių?
– Aš matau daug namų, kuriuose nėra HYGGE. Man visada kyla klausimas, kaip žmonės ten jaučiasi. Kol kas turiu tokius atsakymus – arba žmogus užslopinęs jausmus, arba nežino, kad gali būti geriau. Intuicija gali padėti, jei žmogus turi geros patirties, pasitiki tais, kurie turi sąžiningą požiūrį į dizainą. Tačiau aš pastebiu, kad Lietuvos kultūroje kol kas dar sunku susigaudyti dėl įsigalėjusios svetimos kultūros, rinkos interesų, mados, siekimo pripažinimo ir aplodismentų.
– Kaip manote, ar HYGGE koncepcija, filosofija atsako į visus klausimus?
– Siekiant gerovės ir laimės jokiu būdu nesiūlau apsiriboti vien HYGGE koncepcija ir dizainu. Tyrimai rodo, kad taip galima pasiekti priešingo efekto – žmonės pasijaučia vieniši ir nelaimingi. Mūsų asmenybės brandai reikalingos visos emocijos, taip pat ir neigiamos. Laimės jausmo, kurį gali suteikti namai, reikėtų ieškoti platesniame kultūriniame lauke. Domintis savo krašto kultūra, nepamiršti psichologijos, filosofijos ir net teologijos.
