Nukirtus medį, visuomet lieka kelmas, kuris nei saulės užstoja, nei skleidžia nemalonų kvapą ar garsus, o tiesiog ramiai sau stovi kur nors sklype. Jūs galbūt ir juo atsikratytumėte, tačiau žinote, kaip sunku gali būti tai padaryti. Vis dėlto, jei atėjo ta diena, kai norite kelmo vietoje ką nors įsirengti ar pasistatyti, pravartu žinoti kaip tai galima atlikti.
Kodėl galite ryžtis išrauti kelmą
Kelmas užima naudingą vietą, kurioje galėtumėte ką nors pasodinti, vaikščioti ar pasistatyti. Jei kelmas stovi darže, jūs ne tik negalite pasodinti daržovių į tą vietą, kurioje jis yra, bet greičiausiai paliksite ir lankstą aplinkui, kadangi šioje vietoje daržovės auga prasčiausiai. Tad kelmas užima ne tik vietą, kurioje stirkso, tačiau ir papildomą erdvę.
Nors kelmas lieka savotišku paminklu, kad toje vietoje augo medis, kurį galbūt nukirtote nelengva širdimi, tačiau jis yra tikra vizualinė rakštis jūsų kraštovaizdyje. Stirksantis kelmas jį paįvairintų nebent tuo atveju, jei aplink daugiau nieko nebūtų.
Kelmai gali būti ir pavojingi. Sakote, kad už akivaizdžiai kyšančio kelmo užkliūva tik nevėkšlos? Na, jie puikiai matomi dieną, tačiau naktį arba gausiai pasnigus galima užsimiršti ir užkliūti. Be to, per gyvenimą kliūname už tokių pat “akivaizdžių” baldų ir laidų.
Kelmo rovimas. Kad ir kokios bebūtų jūsų priežastys, sakykime, kad nutarėte kelmą rauti. Tuomet reikia išsirinkti iš keleto metodų.
Kelmų šalinimui galite naudotis samdoma technika: rauti ekskavatoriumi, naikinti cilindrine, diskine ar plačiajuoste freza. Tokie būdai yra ekonomiški, jei kieme yra daugiau kelmų – taip naudingiau išsiskaido technikos atvykimo kaštai. Net jei kieme nėra daug kelmų, galima kooperuotis su kaimynais ir suorganizuoti bendrą kelmų naikinimą jūsų sklype – taip bus pigiau.
Visgi daugelis mėgina šią problemą išspręsti patys. Tam galima naudoti pasinaudoti tradiciniais metodais. Iš pradžių kelme prigręžiojama skylių. Tuomet į jas įterpiama veikliosios medžiagos – galima naudoti biologinius preparatus (kapsules), į ertmes pripilti valgomosios druskos, kalio nitrato, medžiagų, kuriuose gausu azoto. Galima tiesiog pasinaudoti kirviu, grandininiu pjūklu ir automobiliu.
Apie šiuos būdus jau rašėme: Kaip atsikratyti kelmo be sudėtingos technikos: misija sunki bet įmanoma
Rinkdamiesi atsižvelkite ir į kelmo būklę – galbūt yra požymių, kad jis pasiduos lengviau ir reikės rinktis ką nors iš paprastesnių metodų. Teigiama, kad pušies kelmą pašalinti yra lengviau nei tarkime, kai kurių lapuočių kelmus. Pušies šaknys yra plačiai išsidėsčiusios, plokščios ir yra santykinai negiliai, o lapuočių šaknys dažnai esti ilgos ir giliai išsidėsčiusios. Akivaizdu, kad lemia kelmo dydis, tačiau labai svarbus ir amžius – senesnius kelmus pašalinti bus lengviau nei jaunus.
Duobės užpildymas. Jei kelmo šalinimas susiklostė sėkmingai, vadinasi, arba turite nemažą tuščią duobę arba duobę, pilną kelmo skiedrų. Į ją galite kažką sodinti, tačiau pirmiausia ją reikia paruošti. Ar tiesiog užpilti žemėmis? Ne visai.
Po gręžimo likusios skiedros žemėje gali kompostuotis keletą metų, o per tą laiką “vogti” azotą iš aplinkinio dirvožemio, skurdindamas jį. Todėl naudingiau jas pašalinti. Esant daug likutinės medienos, toje vietoje gerai neaugs niekas, ypač žolė, jei medis augo pievoje ir norite užsėti atsiradusią tuštumą. Tad pirmas darbas būtų atsikratyti bet kokių medienos likučių. Galima tiesiog iškasti didesnę duobę arba sodinėmis šakėmis pakasti žemę, išmetant viską, kas “užsikabins”. Kelmo likučiai gali vėliau būti panaudoti kaip mulčas. Kai iškasite visus likučius, metas toje vietoje supilti dirvožemio. Jis turi būti atitinkamas esamam – jei jūsų dirva molinga, nepildykite jos gruntu atvežtu iš smėlingų sklypų ir atvirkščiai. Tai svarbu, nes norite, kad žolė toje vietoje būtų tokia pat, kaip aplinkui, todėl ir stengiatės atkurti panašias sąlygas.
Jei duobė labai didelė arba ketinate toje vietoje aktyviai vaikščioti, žemę geriausia sutrombuoti. Užpildykite apie keliolika centimetrų žemės ir sunkiu daiktu sutankinkite. Galite naudoti kūjį ar panašų įrankį, tačiau tam nereikia trankyti per dirvožemį – naudokite tik viršutinę kūjo galvos dalį, kad jis slėgtų žemę savo svoriu. Kai pajusite, kad sutrombavote pakankamai, supilkite dar tiek pat žemės ir procedūrą pakartokite, tiek kartų, kiek matote, jog reikalinga. Kai pasieksite dirvos aukštį, paprastu sodo grėbliu sulyginkite tą vietą. Geriau paviršių virš duobės palikti vos vos (~ 1 cm) aukštesnį, nes yra tikimybės, kad jis dar gali mažumą sukristi. Jokiu būdu nereikėtų palikti duobės viduryje, nes kitaip ji bus duobė ir kai pasodinsite pievą, be to, ji gali rinkti vandenį.
Jei sodinsite augalus ar ypač daržoves, naudinga leisti žemei sezoną pastovėti ir susigulėti, kadangi net ir labai kruopščiai sukasus, yra tikimybės, kad bus likę šaknelių ir atplaišų. Jei paliksite per žiemą, kitais metais jau galėsite sėti žolę ar naudoti kitam tikslui. Ne bėda, jei sodindami tokioje vietoje išbersite daugiau žolės sėklų nei rekomenduojama, nes ne visos gali sudygti . Kai sėklas jau išbarstėte, paimkite grėblį, geriausia lengvą, plastikine galva. Apverskite jį ir švelniau “sustumkite” sėklas gilyn į dirvožemį. Prisiminkite, kad nenorite, jog sėklos būtų per giliai, geriausia, jei jos yra vos vos uždengtos žeme. Rūpinkitės ir laistykite sėklas kaip numatyta. Jei vyrauja smarkūs lietūs, kad vanduo neišplautų sėklų, galima plotą padengti lengvu retu šiaudų “kilimėliu”.
