Klevas yra vienas gražiausių medžių – lietuvių tautosakos apdainuotas, rytiečių žynių ir išminčių įvertintas, daugelyje kiemų, kiemelių ir parkų augantis. Jei apie klevą savo sklype galvojate ir jūs, verta pasidomėti šiais medžiais plačiau.
Ruduo – penktasis sezonas
Klevai visų pirma įspūdingi savo lapija. Karpyti lapai puošia medį, o rudenį tiesiog neįmanoma atsispirti spalvų žaismui. Kai kurios rytų šalys taip vertina rudeniškas klevų lapų spalvas, kad šį laikotarpį išskiria kaip dar vieną sezoną. Galite ir jūs mėgautis gražiomis klevų lapų spalvomis, kurios gali pagražinti kiemą ir suteikti jam išskirtinumo rudenį. Visur niūru, o jūsų kieme – ryškiai geltonas ar raudonas medis, juk gražu būtų, tiesa?
Nereikia nuvertinti ir klevų žiedų. Paprastojo klevo žiedai yra įspūdingi – jų salotinė spalva tiesiog ištrykšta su visa pavasarine jėga. Skirtingų veislių žiedai atrodo vis kitaip, jie gali būti tikrai įdomūs.
Be to, klevai yra medingi, jie privilioja bites, o tai labai svarbu sveikam aplinkos balansui. Šviežia klevų sula pavasarį ant jūsų stalo – puikus sveikas gėrimas, pilnas gyvybės ir stiprybės. Iš sulos labai paprasta pasigaminti klevų sirupą, natūralų ir skanų cukraus ir uogienių pakaitalą.
Klevą galite pasisodinti bet kuriuo metu, tiek didelį, tiek mažą – įmanoma net ir dabar rudenį, apie tai skaitykite toliau. Tačiau prieš sodinant, svarbiausias klausimas – o kaip išsirinkti?
Lietuviškas klevas
Lietuvoje tikrų klevynų beveik nerasite, dažniau klevai auga mišriuose miškuose arba, specialiai pasodinti, parkuose ir sodybose. Paprastasis klevas (lot. Acer platanoides) nuo seno lietuvių buvo gerbiamas dėl augumo, gražios lajos formos ir nuostabių lapų.
Ingė Auželienė, kursų „Sodybos apželdinimas“ lektorė, sako, kad klevą lietuviai mylėjo ne mažiau negu liepas. Todėl nenuostabu, kad sodyboje dažnai klevas buvo auginamas kaip pagrindinis kiemo akcentas, kaip soliteras.
Jeigu dabar svarstote, kokio medžio trūksta jūsų sodybai, kuris ir atrodytų gražiai, ir šešėlį vasarą mestų, ir atitiktų tradicijas, ieškokite klevo, kuris puikiai įkūnys visus šiuos reikalavimus. Be to, lektorė teigia, kad klevas yra iš tų medžių, kuris gana greitai auga, todėl nereikės laukti, kol užaus kelios kartos, kad pamatytumėt klevo lajos formą ir pajustumėt metamą šešėlį. Klevas užauga iki 20-30 m aukščio.
Paprastasis klevas pasižymi nuostabiomis lapų spalvomis rudenį – bet apie tai daugiau pasakoti net nereikia. Norite didesnio efekto – rinkitės raudonąjį klevą (lot. Acer Rubrum). Pavasarį jis pražysta raudonais žiedais, vasarą jo lapai būna žali, o rudenį jie taip išrausta, kad bežiūrint galima paveikslus tapyti. Štai tikras rudens gražuolis.
To nepasakytum apie visus klevus – pavyzdžiui, klevams ‚Crimson king‘ arba ‚Royal red‘ būdingi purpuriniai ar raudoni lapai vasarą, tačiau rudenį lapai patamsėja, paruduoja ir nukrenta. Tad jų pats gražumas yra ne rudenį.
Paprastasis klevas ‚Drummondii‘ taip pat įspūdingesnis ne rudenį: pavasarį jauni lapeliai turi graus rausvumo, o vasarą karpyti lapai pasipuošia baltais pakraštėliai – atrodo žavingai. Tačiau rudenį lapai tiesiog paruduoja.
Tad norint gražios klevų kompozicijos ištisus metus, I.Auželienė pataria sodinti kelis skirtingų veislių medžius vienoje grupėje. Tada pavasarį vieni atkreips dėmesį, vasarą kiti, o rudenį treti.
Specialistė pataria sodyboje rinktis didelius tradiciškai auginamus medžius vietoj tokių, kurie atrodo labai tvarkingi, „sukultūrinti“. Pavyzdžiui, klevo ‚Globosum‘ laja yra rutuliška, aiškios formos – sodyboje ji atrodytų tarsi dirbtinė. Spalvotų lapų japoniško stiliaus medeliais sodyboje taip pat atrodytų keistai.
Japoniškas klevasKalbant rimtai, japoniškas stilius ne visada turi nors kokį ryšį su Japonija, o japoniškas klevelis nebūtinai yra susijęs su rytietišku stiliumi. Ir apskritai, „japonišku klevu“ kartais pavadinamas bet kurios rūšies klevas, jei tik ji žemesnis, labiau karpytais lapais, ir dar bent kiek panašus į bonsą.
Išties jei norite ne tradicinio ar natūralistinio stiliaus kiemo, o modernaus, minimalistinio, rytietiško, tokiu atveju labiau tiktų auginti ne didelį paprastąjį klevą, o tokį, kuris teužaugtų iki 1 ar 2 m aukščio, tačiau būtų ryškesnis, labiau architektūriškas.
Tam tiktų plaštakiškojo klevo (lot. Acer palmatum) kultivarai – Lietuvoje rasite įvairiausių, nuo žalių iki oranžinių lapų. Nors dažnas iš jų užaugtų ir keliolikos metrų, tačiau Lietuvoje klimatas jiems ne pats palankiausias, dažnai pašąla, todėl retas kuris teišauga aukštesnis kaip 2 m., dažnai jie labiau primena krūmą nei medį. Mažam moderniam sklypui gal tiek ir tereikia – kad būtų aiškiai akimis aprėpiamas ir būtų gražus kiemo akcentas. Sodinkite jį sklypo centre, sodinkite į didelę pakeltą lysvę, kad būtų tarsi ant pjedestalo ir aiškiai matytųsi, kas yra šio kiemo pažiba.Papildomos pagalbos plaštakiniams klevams prireiks: žiemai pamulčiuoti ar net apdengti, saugoti nuo ligų. Jei sklype skersvėjai, tokio klevelio atsisakykite, nes jam reikalinga užuovėja, geras mikroklimatas. Lietuvoje jie geriausiai prisitaikytų Vakarinėje šalies dalyje: ten prasideda 5-oji augalų atsparumo zona, t.y. klimatas kiek švelnesnis negu Lietuvos rytuose.
Jei nuspręsite, kad jūsų kiemui tiktų rytietiško stiliaus klevas, nusiteikite rimtai jį prižiūrėti ir pasiryžkite ne tik džiaugsmams, bet ir nusivylimui, jei nepavyktų.
Kada sodinti klevus
Kaip ir bet kurį kitą medį, geriausia klevus sodinti pavasarį. Paprastųjų ar raudonųjų klevų galite įsigyti urėdijoje – klauskite pavasarį, iškastus skubiai persodinkite savo sklype. Kadangi šaknys pažeidžiamos, kuo jaunesnis medelis, tuo geresnis prigijimas. Kitas vertus, kuo jaunesnis klevelis, tuo daugiau reikės laukti, kol matysite reikšmingą skirtumą savo sklype.
Jei norėsite geresnio prigijimo arba jei ieškote išskirtinės klevo veislės, kreipkitės į medelynus. Klevai, kurie auginami vazonuose (vad. konteineriuose), gerai prigyja dėl to, kad perkeliant į gruntą šaknys pažeidžiamos minimaliai. Augintus tokiu būdu, persodinti galite bet kuriuo metų laiku, išskyrus žiemą, kai kastuvo neįsmegsite dėl įšalo. Dažniausiai klevai, kurie parduodami medelynuose ir augalų aikštelėse, yra auginti ne Lietuvoje, todėl būtinai atidžiai perskaitykite etiketę ir pasidomėkite konkrečia veisle. Klevų, kurių atsparumo zona yra nuo 6 ir aukščiau (angl. hardiness zone), nepirkite, nes Lietuvoje juos auginti tiesiog per šalta.
Yra dar vienas variantas, vertas atskiro paminėjimo. Jei norite, kad sklypo vaizdas pasikeistų iškart ir reikšmingai, persodinkite jau subrendusį klevą. Jei tuščiam plikam sklype įkurdinsite klevą, jaukumas pasikeis neatpažįstamai. Didelis medis iškart vizualiai sutvirtina sklypo karkasą, duoda pavėsį, suteikia prabangos, brandumo jausmą.
Sodyboje, kurioje kažko trūksta, bet neaišku ko, didelis medis gali duoti visus atsakymus. Skamba neįtikėtinai, tačiau galima persodinti ir didelį medį, tereikia išsinuomoti specialią įrangą. Lietuvoje jau yra specialistų, kurie su specialia technika gali perkelti netoliese augantį medį arba gali atvežti užsakytą medį į jūsų kiemą. Medis perkeliamas kartu su visu milžinišku žemės gumulu, šaknys praktiškai nepažeidžiamos, tad tokį darbą galima daryti kad ir augalo poilsio metu, pavyzdžiui dabar, rudens pabaigoje. Priešingai nei su medžiais iš medelynų, kur dažnai pats sklypo šeimininkas lieka atsakingas už prigijimą, perkeliant didelį medį yra normalu reikalauti prigijimo garantijos. O efektas – pritrenkiantis, jokia nauja gyvatvorė ar gėlynas nesuteiks tokio didelio ir gražaus pokyčio.
Ir pabaigai dar norisi paminėti, kad didelis medis tinka ne tik dideliems sklypams. Žymiausi aplinkos dizaineriai teigia, kad mažame sklype aukšti augalai erdvę ne sumažina, o praplečia. Todėl mažame miesto sklype, kiek tik leidžia atstumai nuo kaimynų, ryžkitės dideliam klevui – jis duos naują aukštį jūsų kiemui, bus puikus pavėsis vasarą ir nuostabus grožis rudenį.
