„Visada nustebinu šeimininkus sakydama, kad, jei jau mane pakvietėte, tai nusiteikite, jog kursime sodą, o ne rinksime augalų kolekciją: jei pirksime levandas, jų reikės dvidešimt, jei lanksvas – dešimt… Pavienių įvairiausių skirtingų rūšių augalų neįmanoma želdynuose estetiškai suderinti. Sode – kaip gamtoje, stilistinį vientisumą kuria pasikartojimai, o modernumo įspūdis pasiekiamas akibrokštais“, – įsitikinusi kraštovaizdžio specialistė, dailininkė Eurika Urbonavičiūtė.
Kaip pasakoja kraštovaizdį projektavusi Eurika Urbonavičiūtė, šeimininkai norėjo sodo sau, paslėpto nuo gatvės ir kaimynų. „Mano tikslas buvo sodų bendrijoje esančiame 6 arų sklype sukurti šiuolaikišką sodą, nes ir namo interjeras modernus, ir šeimininkai – jauni šiuolaikiški žmonės. Sklypo ypatumas tas, kad jame sutampa įvažiavimo į namą ir poilsio zonos: kai yra vidinis kiemas, projektuoti aplinką būtų daug paprasčiau, o tokiu atveju labai sunku pasiekti, kad vaizdas būtų gražus iš visų pusių, kad ir pro namo langą, ir iš pavėsinės, ir nuo vartų jis atrodytų estetiškai. Bet labai džiaugiuosi – nors erdvė maža, pavyko sukurti jaukiam poilsiui tinkamą aplinką, suteikti jai taip norimo privatumo ir netgi išsaugoti seną eglę“, – pastebi Eurika. Lengva ir moderni pavėsinės konstrukcija neapsunkina kraštovaizdžio ir atkartoja namo architektūrinį sprendimą bei fasado koloritą. Kol tujų gyvatvorė dar tankiai nesuaugo, nuo pašalinių žvilgsnių galima apsisaugoti nuleidus pavėsinės žaliuzes, jos saugo ir nuo skersvėjų, suteikia pavėsį.
Tiesūs stačiakampiai takai sukuria foną gėlynams. „Želdynų linijos lenktos – taip turėjo būti! Augalų formos apvalios, net maumedžių viršūnės nėra smailios, jie pasodinti nesimetriškomis kompozicinėmis grupėmis, todėl šios „reikalavo“ ir jas jungiančių banguotų linijų, – įsitikinusi Eurika. – Visada sakau, kad svarbiausia nepamiršti kompozicijos principų, nes kartais akcento trūkumas gali sugadinti visą vaizdą. Kad taip nenutiktų, augalų pasikartojimai želdynuose yra svarbiausias dalykas. Dar vienas mano pagrindinių estetinių principų – augalo forma. Savo projektuotų sodų šeimininkų prašau, kad ten, kur numatytos taisyklingos formos, augalai būtų genimi jas išlaikant. Čia formuojamos lanksvos (pažiūrėkite, kokie taisyklingi jų burbulai), kalnų pušelės – nė vieno nereikalingo ūglio neturi būti“.
Sode tikslingai apgalvotose vietose kartojasi svyrantys maumedžiai, šluotelinės hortenzijos, formuojamos kalnų pušys bei lanksvos, lendrūnai, levandos… Ir želdynuose palei namą pasikartoja tų pačių augalų kompozicijos: jos būtinos, kad džiugintų vaizdas pro langą. „Visada sodinu kaulenius, dažniausiai renkuosi ‘Major’ – kiliminiai žemi krūmai žaviai uždengia želdynų apačią. Ją paslėpia ir bergenijos, mėgstu jas, nes ir žiemą gražiai atrodo žali lapai. Kompozicijoje būtini didžialapiai augalai – aš renkuosi melsves. Tačiau būtina įvertinti, kiek reikės joms vietos – melsvių kerai masyvūs, gali užgožti kitus augalus. Beje, melsves ir bergenijas naudoju ne dėl žiedų, aš juos nukarpau, nors kitiems gal jie gražūs, bet kaip žemę dengiantį augalą, sukuriantį stilistinį želdynų vientisumą“, – pasakoja Eurika.
NUOTRAUKOS – ENRIKOS SAMULIONYTĖS (www.homephoto.me).
PROJEKTO AUTORĖ – KRAŠTOVAIZDŽIO SPECIALISTĖ, DAILININKĖ EURIKA URBONAVIČIŪTĖ (www.eurika-art.lt).
