Pavasariui baigiantis pražystančios ir savo aromatu svaiginančios alyvos puikuojasi dailininkų paveiksluose, figūruoja liaudies tikėjimuose, sutinkamos sapnininkuose. Ko gero, visi esame bent kartą ieškoję „laimingojo“ alyvos žiedo su penkiais lapeliais.
Vešlus ir puošnus žydinčios paprastosios alyvos (Syringa vulgaris) krūmas džiugina ir akį, ir uoslę. Auginti šį krūmą prie namų yra gana paprasta – tereikia užtikrinti keturis augalo poreikius: daug saulės, geras dirvos drenažas, derlinga žemė ir apkarpymas. Jei žaisite pagal alyvų taisykles, jos jūsų namų kiemą puoš ilgus metus.
Sena alyvų istorija
Alyvos priklauso alyvmedinių lapuočių šeimai, dažniausiai jos auga kaip krūmas. Šiuo vardu vadinama gentis apima net 60 rūšių krūmų, žydinčių kvapniais žiedais. Nepaisant to, kad šiais laikais alyvos plačiai sutinkamos ir Lietuvos, ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos bei kitų Europos miestų parkuose, soduose ir kiemuose, tikroji jų gimtinė yra Balkanų šalys ir Kinija. Dailusis krūmas į Europą atkeliavo iš Persijos imperijos šešioliktame amžiuje. Visų pirma jis atsirado Austrijoje, o vėliau ir Prancūzijos sostinėje Paryžiuje, iš kur ir prasidėjo alyvų pergalės žygis. Labai greit alyvos paplito visoje Europoje, o vėliau jas pamėgo ir Šiaurės Amerikos gyventojai. Alyvų raktas į sėkmę – net nedidelių krūmų gebėjimas užauginti dideles žiedynų kekes.
Alyva yra lapuotis, kuris priklausomai nuo rūšies gali užaugti net iki 2,5-5 metrų aukščio ir 1,6-3 metrų pločio. Ovalios arba širdelės formos lapai yra 5-12 centimetrų ilgio, tamsiai žalios arba melsvai žalios spalvos. Žiedai būna įvairių spalvų – tamsiai violetiniai, šviesiai violetiniai, melsvi, balti, geltoni arba įvairiaspalviai. Taip pat jų būna pilnavidurių. Iš apdulkintų žiedų vėliau susiformuoja rudi, ankšties formos vaisiai.
Sodinimui tinkama vieta
Jaunas alyvas reikia sodinti labiausiai saulėtoje sodo ar kiemo vietoje, arba tokioje vietoje, kuri iš dalies yra šešėlyje, kad saulės spinduliai krūmą apšviestų bent pusę dienos. Augalas nėra reiklus dirvožemiui – jis gali būti šiek tiek smėlingas ar molingas, kiek rūgštinis arba neutralus (pH lygis 6.0-7.0). Norint patikrinti dirvos drenažą reikia iškasti apytikriai 20 centimetrų gylio ir 30 centimetrų pločio duobę ir įpilti į ją vandens. Jei po valandos vanduo nebus susigėręs, alyvos krūmą geriau sodinti kitoje vietoje. Tai gali būti netgi nedidelė įkalnė arba šlaitas.
Sodinti krūmą reikia pavasarį, vos tik žemei atšilus. Visų pirma iškaskite duobę – ji turi būti dvigubai platesnė nei krūmo šaknys. Įkiškite krūmo šaknis į duobę su žemėmis, užberkite žemėmis, palaistykite. Viršų galite apspaudyti koja. Dabar teks reguliariai rūpintis krūmu, jį apkarpyti.
Pirmus metus labai svarbu užtikrinti reikiamą dirvos drėgmę, todėl krūmą reikia dažnai laistyti. Jei ilgai tęsiasi sausringas laikotarpis, augalą reikia laistyti rečiau, bet gausiau. Reguliariai išraukite išdygusias piktžoles, dirvos paviršių galima nedaug pamulčiuoti – tai padės išvengti piktžolių, taip pat išsaugos drėgmę. Mulčio sluoksnis neturi būti storas, nes iš dirvos ims lysti jauni krūmo ūgliai.
Pavasarį dirvą reikia patręšti trąšomis, kurių sudėtyje yra fosforo – kitais metais užaugs vešlesni lapai ir žiedai. Žydėjimo metu – pavasario ir vasaros sandūroje – labai svarbu nurinkti nužiedėjusius žiedynus, kad augalas kauptų jėgas naujų žiedų, o ne vaisių auginimui.
Alyvų auginimas ir priežiūra
Kasmet alyvoms nužydėjus krūmą reikia apkarpyti. Neapkarpius krūmas gali deformuotis ir prarasti formą, kuriai grąžinti gali prireikti ne vienerių metų. Taip pat reikia pašalinti negyvas ir pažeistas šakas. Krūmą, kurio žiedai nevešlūs, o lapija deformuota, būtina smarkiai apkarpyti, kad atsigautų: kai nužydės, nukarpykite trečdalį senų šakų, kurios stiebiasi nuo pat žemės paviršiaus. Šį procesą reikia pakartoti trejus metus iš eilės.
Alyvos paprastai dauginamos atskiriant jaunus ūglius nuo pamatinių šaknų. Visų pirma atskirkite didžiojo krūmo ir jaunų ūglių šaknis ir ūglius iškaskite. Jaunus ūglius sodinkite į tokią pačią dirvą, kurioje jie augo, dar patręškite ją kompostu. Ūglius reguliariai laistykite, kol pastebėsite, kad jie pradėjo aktyviai augti.
Nors alyvas nelabai puola kenkėjai, joms gali pakenkti pelės ir kurmiai, kurie žiemą linkę pasmaguriauti krūmo šaknimis. Kad išvengtumėte graužikų apsilankymo, prieš žiemą neberkite po krūmu per didelio mulčio sluoksnio, juolab, kad alyvos gana ištvermingos, jų nereikia labai saugoti nuo šalčio.
Drėgną ir karštą vasarą augalą gali užpulti miltligė, su kuria reikia kovoti iškart, kai tik pastebėsite. Miltligės pažeistas vietas reikia apipurkšti pieno ir vandens mišiniu, kuris yra itin veiksmingas nuo šio negalavimo. Labiausiai miltligės pažeistas šakas reikia nupjauti ir sunaikinti.
Daugiau pavojų alyvoms praktiškai negresia, tad jei sodo šeimininkas bus sumanus ir dėmesingas, alyvos savo kvapniais žiedais puoš sodą ir džiugins kiekvieną pavasarį.
Įdomūs faktai:
alyvų krūmai yra labai atsparūs oro taršai;
augalo pavadinimas persų kalba reiškia „melsvas“;
nuskintų alyvų šakos vandeny išsilaikys ilgiau, jei į vazą įpilsite karšto vandens ir įbersite žiupsnelį citrinos rūgšties arba cukraus;
iš visų alyvų rūšių trumpiausiai vazoje išsilaiko pilnaviduriai žiedai.
