Neturite laiko rinkti krintančių vaisių, medis užstoja šviesą ar toje vietoje esate suplanavę kitokį sprendimą – tai tik kelios priežastys, kodėl nutariama nukirsti namuose ar šalia kiemo augantį medį. Tačiau verta pasidomėti, ar jį savavališkai nukirtę nesulauksite įspėjimo ar baudos.
Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento kraštovaizdžio skyriaus specialistė Kristina Ulkienė primena, kad norint legaliai nukirsti medį savo sklype pirmiausiai reikia žinoti, ar medis yra saugotinas ar ne, kitaip tariant, ar reikalingas leidimas medžiui nupjauti.
„Jei medis, augantis privačioje žemės valdoje nėra saugotinas, jį galima tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų“, – pastebi K. Ulkienė.
Jei medžiai yra saugotini, norint medį genėti ar nukirsti, reikia kreiptis į savivaldybę su prašymu. Prašymo formą galite rasti aplinkos ministro 2008-01-31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 priede.
Tačiau pirmiausia reikia sužinoti kurie medžiai yra saugotini.
Saugotini yra tie medžiai, kurie:
1. Kurie įrašyti žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre kaip Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlyga – saugotini želdiniai.
2. Priskirti saugotiniems:
Vyriausybės 2008-03-12 nutarime Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ išvardinti visi kriterijai, kada medis tokiu laikomas. Medis yra saugotinas, jeigu auga:
kurortų apsaugos zonoje, išskyrus privačias namų valdas, mėgėjiškų sodų teritorijų individualius sodo sklypus, deklaruotus laukus;
kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, išskyrus natūraliai išaugusius medžius;
privačiose žemės valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose;
Saugotini yra tie medžiai, kurie auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime, išskyrus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas: vietiniai medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, vinkšnos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai, išskyrus augančius privačiose namų valdose ir deklaruotuose laukuose.
Taip pat saugotiniems priskiriami šiuos kriterijus atitinkantys medžiai: didesnio kaip 20 centimetrų skersmens (1,3 metro aukštyje) esantys beržai, eglės ir pušys, augantys valstybinėje ir privačioje žemėje kaime ir deklaruotuose laukuose, išimtis taikoma augantiems privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose, didesnio kaip 20 centimetrų skersmens ąžuolai, uosiai, klevai ir liepos augantys deklaruotuose laukuose.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į medžius, augančius, paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: čia augančių storesnių nei 8 cm skersmens ąžuolų, beržų, klevų ir uosių liesti negalima. Kitų rūšių medžiams šioje zonoje taikomas apribojimas galioja pasiekus 16 centimetrų skersmenį. Įstatymas numato ir kelias išimtis: medis gali būti kertamas pagal parengtus gamtotvarkos planus, pakrančių (šlaitų) tvarkymo projektus, taip pat tuo atveju, jei auga vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zonose ir deklaruotuose laukuose.
Taip pat medžiai laikomi saugomais ir kitose specialiose zonose, kurios dažnam savininkui nėra tokios aktualios: geležinkelio želdinių apsaugos zonoje, vietinės reikšmės kelių kelio juostos dalyje už kelio pylimo pado, iškasos ar kelio griovio išorinio krašto, taip pat kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribos, aerodromų apsaugos zonoje, gamybinių ir kitų objektų sanitarinėje apsaugos zonoje, kaimų bendro naudojimo teritorijose, mėgėjiškų sodų teritorijų bendro naudojimo žemėje.. Kiekvienam iš šių atvejų taikomis tam tikros išimtys.
Medžius saugotiniems gali priskirti ir savivaldybė, vadovaujantis aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. D1-716 „Dėl kriterijų pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi želdiniai, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems“. Informaciją apie šį priskyrimą galima gauti vietinėje savivaldybėje.
